"Juk visi nori būti pirmi arba bent jau kažkur šalia, net ir tie, kurie labiausiai tai neigia. Tačiau visur pirmas nebūsite, išsirinkite vieną sritį, kurioje esate stipriausias. Žmogus turi švęsti pergales savo gyvenime, nes tam gyvenimas ir duotas, tačiau reikia atskirti, kurios pergalės jums ir kurios ne."
http://www.success.lt/straipsniu-autoriai/pinigai/milijonieriai-20-metu-veliau
Thursday, November 17, 2011
Pinigai panašiau į seksą ar sportą?
Populiariosios psichologijos knygos jas skaitantiems pamažu suformuoja įsitikinimą, jog viskas ką reikia daryti norint uždirbti pinigų, tai dirbti mėgstamą darbą. Svarbiausia jausti begalinį malonumą, aistrą, atsidavimą. Svarbu pasinerti į darbą visu savimi ir palaima bei pinigai užlies visą kūną iki kaklo. Mėgstamas darbas, tai lyg seksas. Svarbu rasti tinkamą partnerį ir su juo būti nuo ryto iki vakaro, tada visa kita išsispręs savaime. Viliojantis požiūris, tačiau man tenka matyti dvi problemas. Kaip rasti tą svajonių partnerį t.y. svajonių darbą, kai jų yra tiek mažai, antra net ir jį radus nėra jokios garantijos, jog sudursite galą su galu.
Todėl man pinigų uždirbimas yra daug panašesnis į sportą. Pirmiausiai reikia prisiversti nueiti į sporto salę, reikia pasistengti daugiau, pakentėti, paprakaituoti, kartais truputi ir paskauda, tačiau vėliau laukia malonus atsikvėpimas. Raumenys ir sąmonė pailsi ir tuomet sustiprėję imasi dar didesnių darbų. Kuo didesnis krūvis, tuo stipresni tampame.
Pinigai yra verslas. O verslas kaip sportas, nes tai - galios žaidimai, kas yra stipresnis, tas ir nugali. Kitaip papraščiausiai nebūna. Sporte nugali ne tas, kuris tuo metu jaučia didesnį malonumą, o tas, kuris daugiau treniravosi ir įdėjo daugiau pastangų. Suviliotas pirmojo požiūrio aš kelis metus galvojau, kad kuo didesnį malonumą jausiu dirbdamas mėgstamą darbą, tuo daugiau uždirbsiu. Tačiau vėliau supratau, jog tai, kad jaučiu malonumą, dar nereiškia, kad ir kiti jį jaučia kartu su manimi. Kodėl žmonės turėtų mokėti pinigus už mano malonumą? Pastebėjau, jog daug žmonių blaškosi tarp dviejų krypčių. Ar ieškoti to to išsvajotojo darbo, kur jausiu begalinį malonumą ar čia kur esu paprakaituoti ir įdėti daugiau pastangų. Žinoma, įdėti pastangas nėra taip smagu, kaip jausti begalinį malonumą. Kol galvojame, jog pinigai yra kaip seksas, reikia susirasti tinkamą partnerį ir visos problemos išsispręs savaime, tol mes vengiame sunkumų, vis ieškome būdų kaip nedirbti, kaip tuos sunkumus apeiti, nes juk viskas turi būti malonu. Tačiau jei pakeičiame požiūri, jog pinigų uždirbimas yra sportas ir čia kartais būna sunku, tada darbai eina kaip per sviestą be jokių vidinių atsikalbinėjimų.
Žmonės dažnai bando atmesti idėją, jog dėl pinigų reikia kovoti, kaip sporte kovojama dėl medalių. Pažiūrėkite į savo darbo dieną per sporto prizmę, į kokį sportą būtų panašiausias jūsų darbas? Kaip atrodytumėte jei būtumėte sportininkas? Ar išbėgate į aikštelę anksti ryte pirmas, ar treniruojatės iki uždusimo, ar kandat priešininkui į blauzdą, kai teisėjai nemato? Kaip tauta, darbe mes labiausiai panašūs į šachmatininkus, kurie tyliai sėdi prie stalo ir kažką stumdo iš vieno laukelio į kitą. Labai intelektualu, bet labai nepelninga. Palyginkite geriausio pasaulyje šachmatininko ir geriausio pasaulyje futbolininko atlyginimus ir suprasite apie ką eina kalba. Vien intelekto neužtenka, reikia kovingumo, jėgos, drąsos. Turėtume tapti regbininkais arba boksininkais. Nesakau, kad turime daužytis vienas su kitu, konkuruokime su pasauliu, gaminkime, kurkime, eksportuokime. Siųskime užsienio konkurentus į nokdauną, pasaulis yra pilnas pinigų, nereikia dėl jų konkuruoti su kaimynu. Pasaulyje yra tiek pinigų, kurių su visai derivatyvais jau suskaičiuoti niekas nebegali. O mes sėdime sau nenorėdami užsiiminėti nei seksu, nei sportu ir, žinoma, ieškome ką apkaltinti už tai, jog mums jau nieko nesinori.
Jei dirbtume taip, kaip sportuojame ir į darbą įdėtume tiek pat energijos gal produktyvumu aplenktume net Lenkiją ar Estiją. Žmonės stengiasi išvengti konkurencinės kovos ir tai priveda prie požiūrio, jog turi „laimėti draugystė“. Konkurencijos vengimo psichologines priežastis panagrinėsime kitą kartą. Galite turėti kokius tik norite įsitikinimus apie darbą ir pinigus, tačiau taisyklės tai nepaneigia - pinigai ateina laimėtojui, o ne tam, kuris jaučia didelį malonumą dirbdamas. Žmonėms reikia pridėtinės vertės, o ne kažkieno ekstazės. Išmokite įveikdami sunkias užduotis jausti malonumą dėl to, jog stiprėjate. Malonumas mus silpnina, skausmas – stiprina. Kodėl sporte mes sunkumus galime iškęsti, o darbe galvojame, kad viskas turi būti kuo lengviau ir maloniau. Tai tas pats kas galvoti, jog po lengvos treniruotės užaugs labai dideli raumenys.
Ieškantieji savo mėgstamo darbo, kartais suserga talismano sindromu. Tai viso pasaulio kultūrose iš kartos į kartą perduodamas įsitikinimas, jog viskas ko reikia gyvenimo sėkmei, tai rasti kažkokį stebuklingą daiktą, kuris tau padės valdyti pasaulį arba suteiks antgamtinių galių. Viso pasaulio pasakose rasite herojus ieškančius skraidančio kilimo, burtų lazdelės, stebuklingo išminties akmens, nematomo apsiausto, stebuklingos skrybėlės, adatos kiaušinyje, Aladino lempos, laimės žiburio, paslėpto lobio. Holivudo karta užaugo ieškodama gralio taurės, pandoros skrynios, priešnuodžio, kuris padės sustabdyti žmoniją naikinantį virusą, branduolinės galvutės, juodo lagaminėlio su raudonu mygtuku, naujos mikroschemos, slaptų duomenų ir t.t.
Tikime, jog kažkur yra kažkas kas išspręs visas mūsų problemas. Kai buvome maži, tikėjome, jog visas mūsų problemas išspręs mama, kai paaugome pradėjome galvoti, kad visas mūsų problemas išspręs pinigai. O kuomet susipažinome su saviugdos knygomis, patikėjome, jog visas problemas išspręs mylimas darbas. Tačiau, kad ir koks mylimas darbas bebūtų visvien reikės stengtis, kovoti ir laimėti.
Mes problemų sprendimų ieškome išorėje, tai yra vakarietiškas mąstymo bruožas. Mes esame įpratę manyti, jog kažkur yra pinigai, pelningas darbas, sėkmingi žmonės tik jie yra pasislėpę ir reikia kažkaip juos surasti. Kai juos rasime mūsų talentas atsiskleis pats, visi pastebės mūsų vidinį grožį ir už jo demonstravimą mums mokės pinigus. Nuo sėkmės mus skiria tik mūsų vidinės kliūtys, išorinių kliūčių nėra, tačiau reikia daug sąmoningumo tam suprasti.
Žinoma, daugybė skaitytojų jau trina pirštus ruošdamiesi rašyti komentarą, jog seksas irgi gali būti sportas. Kokie mes visi protingi. Taip – gali. Kuomet darbe yra daug malonumo tada ir tie sunkumai labai maži ir lengvi atrodo. Straipsnio tikslas - paaiškinti ir motyvuoti. Jei norite pinigų, reikės netik dirbti, bet ir laimėti. O norint laimėti, sunkių ir nemalonių darbų visuomet bus. Sporte norint nugalėti, reikia treniruotis. Tad nesileiskite užliūliuojami melodijos, jog darbas turi būti nesibaigiantis orgazmas. Jis gali būti ir sunkus, tačiau sunkių užduočių atlikimas irgi teikia daugybę malonumo.
Aivaras Pranarauskas
http://www.success.lt/straipsniu-autoriai/pinigai/pinigai-panasiau-i-seksa-ar-sporta
Todėl man pinigų uždirbimas yra daug panašesnis į sportą. Pirmiausiai reikia prisiversti nueiti į sporto salę, reikia pasistengti daugiau, pakentėti, paprakaituoti, kartais truputi ir paskauda, tačiau vėliau laukia malonus atsikvėpimas. Raumenys ir sąmonė pailsi ir tuomet sustiprėję imasi dar didesnių darbų. Kuo didesnis krūvis, tuo stipresni tampame.
Pinigai yra verslas. O verslas kaip sportas, nes tai - galios žaidimai, kas yra stipresnis, tas ir nugali. Kitaip papraščiausiai nebūna. Sporte nugali ne tas, kuris tuo metu jaučia didesnį malonumą, o tas, kuris daugiau treniravosi ir įdėjo daugiau pastangų. Suviliotas pirmojo požiūrio aš kelis metus galvojau, kad kuo didesnį malonumą jausiu dirbdamas mėgstamą darbą, tuo daugiau uždirbsiu. Tačiau vėliau supratau, jog tai, kad jaučiu malonumą, dar nereiškia, kad ir kiti jį jaučia kartu su manimi. Kodėl žmonės turėtų mokėti pinigus už mano malonumą? Pastebėjau, jog daug žmonių blaškosi tarp dviejų krypčių. Ar ieškoti to to išsvajotojo darbo, kur jausiu begalinį malonumą ar čia kur esu paprakaituoti ir įdėti daugiau pastangų. Žinoma, įdėti pastangas nėra taip smagu, kaip jausti begalinį malonumą. Kol galvojame, jog pinigai yra kaip seksas, reikia susirasti tinkamą partnerį ir visos problemos išsispręs savaime, tol mes vengiame sunkumų, vis ieškome būdų kaip nedirbti, kaip tuos sunkumus apeiti, nes juk viskas turi būti malonu. Tačiau jei pakeičiame požiūri, jog pinigų uždirbimas yra sportas ir čia kartais būna sunku, tada darbai eina kaip per sviestą be jokių vidinių atsikalbinėjimų.
Žmonės dažnai bando atmesti idėją, jog dėl pinigų reikia kovoti, kaip sporte kovojama dėl medalių. Pažiūrėkite į savo darbo dieną per sporto prizmę, į kokį sportą būtų panašiausias jūsų darbas? Kaip atrodytumėte jei būtumėte sportininkas? Ar išbėgate į aikštelę anksti ryte pirmas, ar treniruojatės iki uždusimo, ar kandat priešininkui į blauzdą, kai teisėjai nemato? Kaip tauta, darbe mes labiausiai panašūs į šachmatininkus, kurie tyliai sėdi prie stalo ir kažką stumdo iš vieno laukelio į kitą. Labai intelektualu, bet labai nepelninga. Palyginkite geriausio pasaulyje šachmatininko ir geriausio pasaulyje futbolininko atlyginimus ir suprasite apie ką eina kalba. Vien intelekto neužtenka, reikia kovingumo, jėgos, drąsos. Turėtume tapti regbininkais arba boksininkais. Nesakau, kad turime daužytis vienas su kitu, konkuruokime su pasauliu, gaminkime, kurkime, eksportuokime. Siųskime užsienio konkurentus į nokdauną, pasaulis yra pilnas pinigų, nereikia dėl jų konkuruoti su kaimynu. Pasaulyje yra tiek pinigų, kurių su visai derivatyvais jau suskaičiuoti niekas nebegali. O mes sėdime sau nenorėdami užsiiminėti nei seksu, nei sportu ir, žinoma, ieškome ką apkaltinti už tai, jog mums jau nieko nesinori.
Jei dirbtume taip, kaip sportuojame ir į darbą įdėtume tiek pat energijos gal produktyvumu aplenktume net Lenkiją ar Estiją. Žmonės stengiasi išvengti konkurencinės kovos ir tai priveda prie požiūrio, jog turi „laimėti draugystė“. Konkurencijos vengimo psichologines priežastis panagrinėsime kitą kartą. Galite turėti kokius tik norite įsitikinimus apie darbą ir pinigus, tačiau taisyklės tai nepaneigia - pinigai ateina laimėtojui, o ne tam, kuris jaučia didelį malonumą dirbdamas. Žmonėms reikia pridėtinės vertės, o ne kažkieno ekstazės. Išmokite įveikdami sunkias užduotis jausti malonumą dėl to, jog stiprėjate. Malonumas mus silpnina, skausmas – stiprina. Kodėl sporte mes sunkumus galime iškęsti, o darbe galvojame, kad viskas turi būti kuo lengviau ir maloniau. Tai tas pats kas galvoti, jog po lengvos treniruotės užaugs labai dideli raumenys.
Ieškantieji savo mėgstamo darbo, kartais suserga talismano sindromu. Tai viso pasaulio kultūrose iš kartos į kartą perduodamas įsitikinimas, jog viskas ko reikia gyvenimo sėkmei, tai rasti kažkokį stebuklingą daiktą, kuris tau padės valdyti pasaulį arba suteiks antgamtinių galių. Viso pasaulio pasakose rasite herojus ieškančius skraidančio kilimo, burtų lazdelės, stebuklingo išminties akmens, nematomo apsiausto, stebuklingos skrybėlės, adatos kiaušinyje, Aladino lempos, laimės žiburio, paslėpto lobio. Holivudo karta užaugo ieškodama gralio taurės, pandoros skrynios, priešnuodžio, kuris padės sustabdyti žmoniją naikinantį virusą, branduolinės galvutės, juodo lagaminėlio su raudonu mygtuku, naujos mikroschemos, slaptų duomenų ir t.t.
Tikime, jog kažkur yra kažkas kas išspręs visas mūsų problemas. Kai buvome maži, tikėjome, jog visas mūsų problemas išspręs mama, kai paaugome pradėjome galvoti, kad visas mūsų problemas išspręs pinigai. O kuomet susipažinome su saviugdos knygomis, patikėjome, jog visas problemas išspręs mylimas darbas. Tačiau, kad ir koks mylimas darbas bebūtų visvien reikės stengtis, kovoti ir laimėti.
Mes problemų sprendimų ieškome išorėje, tai yra vakarietiškas mąstymo bruožas. Mes esame įpratę manyti, jog kažkur yra pinigai, pelningas darbas, sėkmingi žmonės tik jie yra pasislėpę ir reikia kažkaip juos surasti. Kai juos rasime mūsų talentas atsiskleis pats, visi pastebės mūsų vidinį grožį ir už jo demonstravimą mums mokės pinigus. Nuo sėkmės mus skiria tik mūsų vidinės kliūtys, išorinių kliūčių nėra, tačiau reikia daug sąmoningumo tam suprasti.
Žinoma, daugybė skaitytojų jau trina pirštus ruošdamiesi rašyti komentarą, jog seksas irgi gali būti sportas. Kokie mes visi protingi. Taip – gali. Kuomet darbe yra daug malonumo tada ir tie sunkumai labai maži ir lengvi atrodo. Straipsnio tikslas - paaiškinti ir motyvuoti. Jei norite pinigų, reikės netik dirbti, bet ir laimėti. O norint laimėti, sunkių ir nemalonių darbų visuomet bus. Sporte norint nugalėti, reikia treniruotis. Tad nesileiskite užliūliuojami melodijos, jog darbas turi būti nesibaigiantis orgazmas. Jis gali būti ir sunkus, tačiau sunkių užduočių atlikimas irgi teikia daugybę malonumo.
Aivaras Pranarauskas
http://www.success.lt/straipsniu-autoriai/pinigai/pinigai-panasiau-i-seksa-ar-sporta
Friday, November 4, 2011
5 Ways to Work With Fear
I’ve watched hundreds of brilliant women and men not do what they are meant to do in this world — not share their voices, not ask for what they deserve, not take the risks involved in creating their knock-the-ball-out-of-the-park life — because of fear.
We all need fear-slayers, tools that help us quiet and overcome our fears. Here are five of my favorites:
1. Create a character. Create a character that symbolizes the voice of fear within you. Maybe she’s a frail recluse or an eight-year-old bully or a fire-breathing dragon. Maybe it’s the lion from “The Wizard of Oz” or the Wicked Witch or the Wizard himself. Pick a character that illustrates how the voice of fear feels in you, and name your character. When you hear the voice of fear, greet it: “Oh, Cruella, I see you’ve come to visit. Hello.”
Why does this work? Creating a character helps you separate the real you from the part of you that’s afraid. Your fears come from that instinctual part of the brain that seeks to avoid risk at any cost–not from your core self, your inner wisdom, or your dreams. Naming the voice of fear, visualizing it as a character and observing it helps you get back in charge.
2. Follow the fear through to the end game. Fear holds us hostage, making threats that if you do X, a disastrous outcome will occur. The remedy is to imagine how you’d handle that outcome, and evaluate just how bad it would really be.
This involves asking “so what?” again and again. If, for example, you’re afraid that your request for a raise will be turned down, ask yourself, “So if I was turned down, so what? Then what?”
You’ll probably hear yourself thinking something like, “Well, I’d be disappointed, and I’d think about whether that means I need to change jobs. I guess it wouldn’t be the end of the world.” You’ve just taken a great deal of power away from your fear.
Or, you might find this outcome still feels super scary, and your answer to the question is “I’d feel horribly embarrassed around my boss every time I saw her!” Then ask the question again: “So I’d feel embarrassed and awkward, then what?” Keep following the fear through to the endgame. You’ll find your resiliency and sense of perspective as you keep asking, “So what?”
3. Ask, “Is it true?” Whatever the little voice of fear is saying, it’s probably not true. The fearful part of us is irrational and overprotective. It might be saying you are likely to fall flat on your face if you take a risk, or that no one will like your ideas. It might be saying that moving to a new city could ruin your children, or choosing the wrong job could wreck havoc on your life. When you hear fear-based thoughts, ask yourself, “Is what this voice is saying true?” or, in Byron Katie’s approach, “Can I be absolutely sure that this thought is true?” The answer to these questions — especially the latter one — is most often “no.”
4. Connect to love. Here’s the very cool thing about our human consciousness. We can’t be in a state of fear and one of love at the same time. They can’t coexist. Each one blots out the other. When we are really connected to that mysterious energy that is love, we connect to a softness, a safety, a comfort, a healing. Fear vanishes.
So when you are stuck in fear, reconnect to love. Listening to a favorite song, doing something you love, focusing on a picture of a loved one, or connecting with nature are all good ways to do this. Many people find that a short meditation on their own breathing or reaching out to a higher power in prayer reconnects them to love. Giving — time, money, a gift or a heartfelt compliment — to another person also connects us to love.
Use whatever process works for you. You’ll know you’ve reconnected to love when you feel that sense of harmony and comfort and softness returning.
If you aren’t sure what helps you easily and swiftly reconnect to love, start experimenting. All of us need a set of strategies for connecting to love when we get fearful, anxious, resentful or off balance.
5. Let fear be your traveling companion. Much of the time we can soften or even entirely lift our fears using the tools above, but sometimes, fear persists. Then it’s time for this tool: let fear be your traveling companion. Let it be there, but not in control. Let it be there, but don’t take direction from it or stop moving forward because of it.
This is a skill. It’s a skill to learn to act in the face of fear, to allow it to be present but not to interfere.
You know when you are driving on the highway, and right next to you, one lane over, there’s some guy hanging out the window, keeping pace along side of you? He’s not in your way but he’s in your field of vision?
Think of fear that way: as the guy in the lane next to you. You are in the driver’s seat, in your own lane, moving forward. He’s next to you, not blocking you but just there, somewhat irritating, palpably present. The ride would feel more enjoyable and free if he wasn’t there, but you are getting to your destination just fine anyway.
Learn to walk with fear this way — as if it’s your uninvited traveling companion — intrusive, but not in the way.
www.soulfulliving.com
http://11thesunnyside11.wordpress.com/2011/11/03/5-ways-to-work-with-fear-2/
We all need fear-slayers, tools that help us quiet and overcome our fears. Here are five of my favorites:
1. Create a character. Create a character that symbolizes the voice of fear within you. Maybe she’s a frail recluse or an eight-year-old bully or a fire-breathing dragon. Maybe it’s the lion from “The Wizard of Oz” or the Wicked Witch or the Wizard himself. Pick a character that illustrates how the voice of fear feels in you, and name your character. When you hear the voice of fear, greet it: “Oh, Cruella, I see you’ve come to visit. Hello.”
Why does this work? Creating a character helps you separate the real you from the part of you that’s afraid. Your fears come from that instinctual part of the brain that seeks to avoid risk at any cost–not from your core self, your inner wisdom, or your dreams. Naming the voice of fear, visualizing it as a character and observing it helps you get back in charge.
2. Follow the fear through to the end game. Fear holds us hostage, making threats that if you do X, a disastrous outcome will occur. The remedy is to imagine how you’d handle that outcome, and evaluate just how bad it would really be.
This involves asking “so what?” again and again. If, for example, you’re afraid that your request for a raise will be turned down, ask yourself, “So if I was turned down, so what? Then what?”
You’ll probably hear yourself thinking something like, “Well, I’d be disappointed, and I’d think about whether that means I need to change jobs. I guess it wouldn’t be the end of the world.” You’ve just taken a great deal of power away from your fear.
Or, you might find this outcome still feels super scary, and your answer to the question is “I’d feel horribly embarrassed around my boss every time I saw her!” Then ask the question again: “So I’d feel embarrassed and awkward, then what?” Keep following the fear through to the endgame. You’ll find your resiliency and sense of perspective as you keep asking, “So what?”
3. Ask, “Is it true?” Whatever the little voice of fear is saying, it’s probably not true. The fearful part of us is irrational and overprotective. It might be saying you are likely to fall flat on your face if you take a risk, or that no one will like your ideas. It might be saying that moving to a new city could ruin your children, or choosing the wrong job could wreck havoc on your life. When you hear fear-based thoughts, ask yourself, “Is what this voice is saying true?” or, in Byron Katie’s approach, “Can I be absolutely sure that this thought is true?” The answer to these questions — especially the latter one — is most often “no.”
4. Connect to love. Here’s the very cool thing about our human consciousness. We can’t be in a state of fear and one of love at the same time. They can’t coexist. Each one blots out the other. When we are really connected to that mysterious energy that is love, we connect to a softness, a safety, a comfort, a healing. Fear vanishes.
So when you are stuck in fear, reconnect to love. Listening to a favorite song, doing something you love, focusing on a picture of a loved one, or connecting with nature are all good ways to do this. Many people find that a short meditation on their own breathing or reaching out to a higher power in prayer reconnects them to love. Giving — time, money, a gift or a heartfelt compliment — to another person also connects us to love.
Use whatever process works for you. You’ll know you’ve reconnected to love when you feel that sense of harmony and comfort and softness returning.
If you aren’t sure what helps you easily and swiftly reconnect to love, start experimenting. All of us need a set of strategies for connecting to love when we get fearful, anxious, resentful or off balance.
5. Let fear be your traveling companion. Much of the time we can soften or even entirely lift our fears using the tools above, but sometimes, fear persists. Then it’s time for this tool: let fear be your traveling companion. Let it be there, but not in control. Let it be there, but don’t take direction from it or stop moving forward because of it.
This is a skill. It’s a skill to learn to act in the face of fear, to allow it to be present but not to interfere.
You know when you are driving on the highway, and right next to you, one lane over, there’s some guy hanging out the window, keeping pace along side of you? He’s not in your way but he’s in your field of vision?
Think of fear that way: as the guy in the lane next to you. You are in the driver’s seat, in your own lane, moving forward. He’s next to you, not blocking you but just there, somewhat irritating, palpably present. The ride would feel more enjoyable and free if he wasn’t there, but you are getting to your destination just fine anyway.
Learn to walk with fear this way — as if it’s your uninvited traveling companion — intrusive, but not in the way.
www.soulfulliving.com
http://11thesunnyside11.wordpress.com/2011/11/03/5-ways-to-work-with-fear-2/
Wednesday, November 2, 2011
Stiprios Mintys Virsta Pinigais
Kalbant apie pinigus realistai - praktikai yra linkę nurašyti minčių pasaulio svarbą, o teoretikai - mąstytojai vargsta darydami sprendimus, gaudami rezultatus ir bandydami daugiau uždirbti, nes tvarkytis praktiniame pasaulyje daug sunkiau nei teoriniame.
Paprastai mes skiriame dvi būsenas: nematerialu ir materialu. Mano mintys, emocijos, norai yra nematerialu. Mano namas, mašina, stalas, mėsa parduotuvėje yra materialu. Viena priežasčių kodėl žmonės neuždirba daugiau yra ta, jog jų mintys ir (pasi)tikėjimas, kad galima tai padaryti yra tiesiog per silpnas. Jie nesupranta, jog nuo minčių ir (pasi)tikėjimo stiprumo priklauso sėkmė materialiame pasaulyje. Nematerialus pasaulis taip pat kaip ir materialus gali būti skirtingo stiprumo. Pavyzdžiui, vinis yra daug tvirtesnis negu kiaušinis. Abu yra materija, tačiau tvirtumas skiriasi. Mintys irgi gali būti skirtingo tvirtumo, vieno žmogaus pasitikėjimas savimi gali būti geležinis, o kitas gali nuo menkiausio bakstelėjimo sudužti kaip kiaušinis. Minčių stiprumas gali nuolat keistis, o kuomet šios sustiprėja iki reikiamos ribos, jos labai lengvai pradeda virsti veiksmais ir rezultatais.
Pavyzdys apie tai kaip keičiasi noro stiprumas. Norite įsigyti batus, iš pradžių noras silpnas – 2 balai. Vėliau, kuomet pamatote patinkantį modelį, noras sustiprėja – 3 balai. O kuomet pamatote nuolaidą nusižiūrėtiems batams – noras jau 4 balai, noras jau pakankamai didelis, jog padarytumėte veiksmą ir nusipirktumėte batus. Pinigai iškeliavo, batai atkeliavo. Įvyko realūs pokyčiai materijoje, vien dėl to, jog noras ir su juo susijusios mintys tapo stiprios. Jei norite, kad kitų žmonių pinigai atkeliautų jums, tikėjimas savimi ir tuo ką darote turi turėti kuo daugiau balų. Noras gali būti silpnas ir nešiojamas galvoje daugybę metų, o gali būti toks stiprus, jog jį įgyvendiname iškart. Savo planais galime tikėti truputi ir nešiotis juos metų metus, o galime jais tikėti taip stipriai ir ryškiai, jog viską metę einame ir juos įgyvendiname.
Dažnai (pasi)tikėjimas yra paremtas išorinėmis aplinkybėmis. Pamatėme kažkokią nišą verslui, pamatėme, jog yra didelė paklausa, pasiūlėme rinkai produktą, kuris buvo labai gerai priimtas. Kiekvienas šių faktorių stiprina mūsų tikėjimą ir skatina veikti. Tačiau vienam žmogui šie faktoriai gali sukelti didžiulę motyvaciją ir stiprinti mintis, kitas gali likti visiškai abejingas, jo mintys taip ir liko silpnos. Jis ras šimtus pasiteisinimų, kodėl planas nesuveiks.
Daug knygų parašyta apie tai, kaip svarbu keisti savo mintis. Tačiau minties pakeisti neužtenka, kad gyvenime prasidėtų pokyčiai. Mintys turi būti tiek aiškios ir stiprios, jog prasidėtų nuolatinis sprendimų darymas. Kuomet mintys susiprėja, išnyksta abejonės, prasideda sprendimai, rezultatai, tada pradeda atsirasti ir pinigai. O su pinigais iš šios tarpnės būsenos jau lengvai pereiname galutinai į materialumo fazę, galite pirkti daiktus, kuriuos norite, keliauti ten kur norite, veikti ką norite ir t.t.
Taigi yra specifinė tarpinė būsena, kurioje nematerialios mintys pradeda virsti materija: rezultatais ir pinigais. Kaip kokioje cheminėje reakcijoje reikia pasiekti tam tikrą temperatūrą, kad medžiagos sureaguotų, taip mūsų galvoje mintys turi tiek sustiprėti, kad mes kaip raketos eitume ir pradėtume daryti tai, ką reikia daryti.
Minties stiprumą galite subjektyviai įvertinti 5 balų sistemoje.
1 balas. Turiu kažkokią mintį, bet nelabai ja tikiu, nesigilinu, net nežinau ar ji teisinga. Tokį žmogų išgirsime sakant – „duokite darbą su geru atlyginimu ir nekvaršinkite man galvos su visokiomis filosofijomis“.
2 balai. Turiu minčių, žinau, kad jos teisingos, gal taip ir reikėtų gyventi ir daryti, bet vistiek turiu kažkokių abejonių. Kartais susimąstau, jog kažką gal reiktų keisti, gal reiktų kažką bandyti daugiau daryti, bet nelabai aišku kaip ką daryti. Neturiu tam didelės energijos ir noro. Žinoma, dėl savo neveiklumo yra ir didelis noras kažkam suversti kaltę.
3 balai. Turiu minčių, žinau, kad jos teisingos, daug minčių savyje jau pakeičiau, kaltų neieškau, žinau, jog pats esu už viską atsakingas. Žinau, ką ir kaip daryti, stengiuosi taip gyventi. Turiu noro, abejonių kaip ir nėra, bet vis nesigauna, vis grįžtu prie senųjų įpročių, rezultatai labai vidutiniai. Daug į save investuoju, daug skaitau ir domiuosi, turiu didžiulį žinių bagažą, bet finansinė sėkmė vis neaplanko.
4 balai. Turiu aiškų žinojimą ką ir kaip daryti, darau, gaunu rezultatus, kaupiu patirtį. Gaunasi pamažu vis geriau ir geriau. Kartais suprantu daugiau, kartais mažiau, tiesiog dirbu, bandau ir viskas gyvenime yra gerai. Įgyvendinu daug savo idėjų.
5 balai. Absoliučiai tikiu, tuo ką darau ir tuo ką žinau, mano (pasi)tikėjimas toks stiprus, jog lengvai savo idėjomis apkrėčiu kitus. Turiu didelę motyvaciją ir energiją savo sukurtiems planams įgyvendinti. Viskas gaunasi natūraliai ir savaime. Galiu padaryti tokius darbus, kurie kitiems atrodo absoliučiai neįmanomi.
Kuomet iš 3 balų pereiname į 4 balus jau prasideda veiksmai ir rezultatai. Svarbiausiomis savybėmis tampa atkaklumas, valia, užsispyrimas, noras nugalėti, (pasi)tikėjimas savimi. Veiksmus juk galima daryti ir be visų šių savybių, bet tada gausite vidutinius rezultatus, trūks motyvacijos. Juk su 1,2,3 balų stiprumo mintimis žmonės irgi kažką dirbą ir veikia, tačiau prie geresnių nei vidutinių rezultatų tai nepriveda. Sunkiausia gyventi žmonėms su 3 balų stiprumo mintimis, nes jų mąstymas yra teisingas, jie žino, kaip viskas turėtų būti, bet tam tikri vidiniai blokai, kažkaip vis neleidžia pradėti daryti reikiamų sprendimų. Jie jaučia, jog yra kažkur visai šalia, bet vis negauna tų rezultatų, kurių norėtų.
Keletas pavyzdžių. Geriau žvirblis rankoje, nei briedis girioje. Tuo liaudis nori pasakyti, jog geriau truputis absoliučiai užtikrinto tikėjimo, nei daug silpno tikėjimo ir nežinios. Visi žino, jog geriau uždirbti mažiau, bet užtikrintai, negu daugiau, bet neaišku kada, kur ir kaip. Daugelis žmonių yra tiesiog nepajėgūs ištverti nežinomybės, todėl gyvenime nerizikuoja ir geriau renkasi tai kas aišku ir patikrinta. Patekus į nežinomybę, jų minčių stiprumas krenta iki 1-2 balų ir jie kaip šiaudo griebiasi net pačio menkiausio užtikrintumo. Finansų magistrai važiuoja vasarą į Angliją braškių skaičiuoti, kad tik būtų užtikrintumas arba kaip sakoma, „svarbu užsikabinti“. „Užsikabinti gyvenime“ neužtenka, nes labai tikėtina, jog po to ir liksite taip „kabėti“ ilgam laikui. Jei mintys ir tikėjimas yra silpni, jie ir liks silpni. Retas, kuris „pakabėjęs“ sustiprėja ir eina daryti tai, ką iš tiesų nori. Žinių kiekis dar nereiškia minčių stiprumo. Galite būti tūkstantį knygų perskaitęs, tačiau tai nereiškia, jog turite vidinės jėgos ir mintys yra tiek stiprios, jog virstų norimais rezultatais.
Jei pasiūlo darbą su aiškiu atlygiu, turime 5 balų užtikrintumą. Mintys drąsios ir mes nedvejodami imamės darbo. Kai imamės patys kažką daryti savarankiškai, daug priklauso nuo mūsų sąmonės stiprumo. Jei esate garantuotas, jog idėja pavyks, turite klientų, kasdien dirbate ir reikalai juda į priekį - sąmonės stiprumas ir (pasi)tikėjimas aukštesni. Jei pradedate kažkokią naują veiklą, nesate tiek užtikrintas, (pasi)tikėjimas mažesnis. Jei greitų rezultatų nėra, kankina abejonės ar verta toliau investuoti savo laiką ir energiją. Pradedate galvoti gal užsiimti kažkuo kitu. Jei kurį laiką nesiseka jūsų mintys gali kristi iki 2 balų ir jūs dar labiau pradedate abejoti tuo ką darote. Jei mintys ir toliau silpnės, galiausiai mesite tai ką darėte.
Pardavimų rezultatai taip pat priklauso nuo minčių stiprumo. Tarkime, esate atsakingas už įmonės eksportą. Jei mintys silpnos, niekuomet nepasieksite gerų rezultatų. Silpnos mintys reiškia, jog nepilnai (pasi)tikite tuo ką parduodate, savo gebėjimais, nejaukiai jaučiatės bendraudamas, nemokate minčių sukaupti darbui, jos nuolat išsiblaško. Stiprios mintys reiškia, jog taip (pasi)tikite savo planais, kad kasdien darote sprendimus, jūsų užtikrintumas persiduoda kolegoms. Prisiminkime, jog mintys turi būti tiek stiprios, kad generuotų sprendimus. Jei nesate šioje fazėje, turite pašalinti visas priežastis trukdančias ją pasiekti.
Atsikratykite visų abejonių, kurios silpnina (pasi)tikėjimą. Mintys turi būti geležinės, 5 balų stiprumo. Liaudis sako, jog reikia labai labai norėti ir tada turėsi. Tačiau vienos geležinės minties neužtenka. Kas iš to, jog turėsite vieną mintį iš geležies, o likusias 99 iš kefyro. Užtenka keletos silpnų minčių, kurias žmogus nešiojasi ir tai gali jam blokuoti daugybę dalykų. Pinigai visuomet pradeda atsirasti toje tarpinėje būsenoje tarp materijos ir nematerijos, pasistengkite, kad jūsų mintys ją pasiektų ir joje pasiliktų nesvarbu kaip klostosi išorinės aplinkybės. Atidžiai sekite savo silpnąsias mintis, stiprinkite jas. Pinigai keliauja ten, kur stiprios mintys ir pasitikėjimas.
Aivaras Pranarauskas
www.success.lt/straipsniu-autoriai/pinigai/stiprios-mintys-virsta-pinigais
Paprastai mes skiriame dvi būsenas: nematerialu ir materialu. Mano mintys, emocijos, norai yra nematerialu. Mano namas, mašina, stalas, mėsa parduotuvėje yra materialu. Viena priežasčių kodėl žmonės neuždirba daugiau yra ta, jog jų mintys ir (pasi)tikėjimas, kad galima tai padaryti yra tiesiog per silpnas. Jie nesupranta, jog nuo minčių ir (pasi)tikėjimo stiprumo priklauso sėkmė materialiame pasaulyje. Nematerialus pasaulis taip pat kaip ir materialus gali būti skirtingo stiprumo. Pavyzdžiui, vinis yra daug tvirtesnis negu kiaušinis. Abu yra materija, tačiau tvirtumas skiriasi. Mintys irgi gali būti skirtingo tvirtumo, vieno žmogaus pasitikėjimas savimi gali būti geležinis, o kitas gali nuo menkiausio bakstelėjimo sudužti kaip kiaušinis. Minčių stiprumas gali nuolat keistis, o kuomet šios sustiprėja iki reikiamos ribos, jos labai lengvai pradeda virsti veiksmais ir rezultatais.
Pavyzdys apie tai kaip keičiasi noro stiprumas. Norite įsigyti batus, iš pradžių noras silpnas – 2 balai. Vėliau, kuomet pamatote patinkantį modelį, noras sustiprėja – 3 balai. O kuomet pamatote nuolaidą nusižiūrėtiems batams – noras jau 4 balai, noras jau pakankamai didelis, jog padarytumėte veiksmą ir nusipirktumėte batus. Pinigai iškeliavo, batai atkeliavo. Įvyko realūs pokyčiai materijoje, vien dėl to, jog noras ir su juo susijusios mintys tapo stiprios. Jei norite, kad kitų žmonių pinigai atkeliautų jums, tikėjimas savimi ir tuo ką darote turi turėti kuo daugiau balų. Noras gali būti silpnas ir nešiojamas galvoje daugybę metų, o gali būti toks stiprus, jog jį įgyvendiname iškart. Savo planais galime tikėti truputi ir nešiotis juos metų metus, o galime jais tikėti taip stipriai ir ryškiai, jog viską metę einame ir juos įgyvendiname.
Dažnai (pasi)tikėjimas yra paremtas išorinėmis aplinkybėmis. Pamatėme kažkokią nišą verslui, pamatėme, jog yra didelė paklausa, pasiūlėme rinkai produktą, kuris buvo labai gerai priimtas. Kiekvienas šių faktorių stiprina mūsų tikėjimą ir skatina veikti. Tačiau vienam žmogui šie faktoriai gali sukelti didžiulę motyvaciją ir stiprinti mintis, kitas gali likti visiškai abejingas, jo mintys taip ir liko silpnos. Jis ras šimtus pasiteisinimų, kodėl planas nesuveiks.
Daug knygų parašyta apie tai, kaip svarbu keisti savo mintis. Tačiau minties pakeisti neužtenka, kad gyvenime prasidėtų pokyčiai. Mintys turi būti tiek aiškios ir stiprios, jog prasidėtų nuolatinis sprendimų darymas. Kuomet mintys susiprėja, išnyksta abejonės, prasideda sprendimai, rezultatai, tada pradeda atsirasti ir pinigai. O su pinigais iš šios tarpnės būsenos jau lengvai pereiname galutinai į materialumo fazę, galite pirkti daiktus, kuriuos norite, keliauti ten kur norite, veikti ką norite ir t.t.
Taigi yra specifinė tarpinė būsena, kurioje nematerialios mintys pradeda virsti materija: rezultatais ir pinigais. Kaip kokioje cheminėje reakcijoje reikia pasiekti tam tikrą temperatūrą, kad medžiagos sureaguotų, taip mūsų galvoje mintys turi tiek sustiprėti, kad mes kaip raketos eitume ir pradėtume daryti tai, ką reikia daryti.
Minties stiprumą galite subjektyviai įvertinti 5 balų sistemoje.
1 balas. Turiu kažkokią mintį, bet nelabai ja tikiu, nesigilinu, net nežinau ar ji teisinga. Tokį žmogų išgirsime sakant – „duokite darbą su geru atlyginimu ir nekvaršinkite man galvos su visokiomis filosofijomis“.
2 balai. Turiu minčių, žinau, kad jos teisingos, gal taip ir reikėtų gyventi ir daryti, bet vistiek turiu kažkokių abejonių. Kartais susimąstau, jog kažką gal reiktų keisti, gal reiktų kažką bandyti daugiau daryti, bet nelabai aišku kaip ką daryti. Neturiu tam didelės energijos ir noro. Žinoma, dėl savo neveiklumo yra ir didelis noras kažkam suversti kaltę.
3 balai. Turiu minčių, žinau, kad jos teisingos, daug minčių savyje jau pakeičiau, kaltų neieškau, žinau, jog pats esu už viską atsakingas. Žinau, ką ir kaip daryti, stengiuosi taip gyventi. Turiu noro, abejonių kaip ir nėra, bet vis nesigauna, vis grįžtu prie senųjų įpročių, rezultatai labai vidutiniai. Daug į save investuoju, daug skaitau ir domiuosi, turiu didžiulį žinių bagažą, bet finansinė sėkmė vis neaplanko.
4 balai. Turiu aiškų žinojimą ką ir kaip daryti, darau, gaunu rezultatus, kaupiu patirtį. Gaunasi pamažu vis geriau ir geriau. Kartais suprantu daugiau, kartais mažiau, tiesiog dirbu, bandau ir viskas gyvenime yra gerai. Įgyvendinu daug savo idėjų.
5 balai. Absoliučiai tikiu, tuo ką darau ir tuo ką žinau, mano (pasi)tikėjimas toks stiprus, jog lengvai savo idėjomis apkrėčiu kitus. Turiu didelę motyvaciją ir energiją savo sukurtiems planams įgyvendinti. Viskas gaunasi natūraliai ir savaime. Galiu padaryti tokius darbus, kurie kitiems atrodo absoliučiai neįmanomi.
Kuomet iš 3 balų pereiname į 4 balus jau prasideda veiksmai ir rezultatai. Svarbiausiomis savybėmis tampa atkaklumas, valia, užsispyrimas, noras nugalėti, (pasi)tikėjimas savimi. Veiksmus juk galima daryti ir be visų šių savybių, bet tada gausite vidutinius rezultatus, trūks motyvacijos. Juk su 1,2,3 balų stiprumo mintimis žmonės irgi kažką dirbą ir veikia, tačiau prie geresnių nei vidutinių rezultatų tai nepriveda. Sunkiausia gyventi žmonėms su 3 balų stiprumo mintimis, nes jų mąstymas yra teisingas, jie žino, kaip viskas turėtų būti, bet tam tikri vidiniai blokai, kažkaip vis neleidžia pradėti daryti reikiamų sprendimų. Jie jaučia, jog yra kažkur visai šalia, bet vis negauna tų rezultatų, kurių norėtų.
Keletas pavyzdžių. Geriau žvirblis rankoje, nei briedis girioje. Tuo liaudis nori pasakyti, jog geriau truputis absoliučiai užtikrinto tikėjimo, nei daug silpno tikėjimo ir nežinios. Visi žino, jog geriau uždirbti mažiau, bet užtikrintai, negu daugiau, bet neaišku kada, kur ir kaip. Daugelis žmonių yra tiesiog nepajėgūs ištverti nežinomybės, todėl gyvenime nerizikuoja ir geriau renkasi tai kas aišku ir patikrinta. Patekus į nežinomybę, jų minčių stiprumas krenta iki 1-2 balų ir jie kaip šiaudo griebiasi net pačio menkiausio užtikrintumo. Finansų magistrai važiuoja vasarą į Angliją braškių skaičiuoti, kad tik būtų užtikrintumas arba kaip sakoma, „svarbu užsikabinti“. „Užsikabinti gyvenime“ neužtenka, nes labai tikėtina, jog po to ir liksite taip „kabėti“ ilgam laikui. Jei mintys ir tikėjimas yra silpni, jie ir liks silpni. Retas, kuris „pakabėjęs“ sustiprėja ir eina daryti tai, ką iš tiesų nori. Žinių kiekis dar nereiškia minčių stiprumo. Galite būti tūkstantį knygų perskaitęs, tačiau tai nereiškia, jog turite vidinės jėgos ir mintys yra tiek stiprios, jog virstų norimais rezultatais.
Jei pasiūlo darbą su aiškiu atlygiu, turime 5 balų užtikrintumą. Mintys drąsios ir mes nedvejodami imamės darbo. Kai imamės patys kažką daryti savarankiškai, daug priklauso nuo mūsų sąmonės stiprumo. Jei esate garantuotas, jog idėja pavyks, turite klientų, kasdien dirbate ir reikalai juda į priekį - sąmonės stiprumas ir (pasi)tikėjimas aukštesni. Jei pradedate kažkokią naują veiklą, nesate tiek užtikrintas, (pasi)tikėjimas mažesnis. Jei greitų rezultatų nėra, kankina abejonės ar verta toliau investuoti savo laiką ir energiją. Pradedate galvoti gal užsiimti kažkuo kitu. Jei kurį laiką nesiseka jūsų mintys gali kristi iki 2 balų ir jūs dar labiau pradedate abejoti tuo ką darote. Jei mintys ir toliau silpnės, galiausiai mesite tai ką darėte.
Pardavimų rezultatai taip pat priklauso nuo minčių stiprumo. Tarkime, esate atsakingas už įmonės eksportą. Jei mintys silpnos, niekuomet nepasieksite gerų rezultatų. Silpnos mintys reiškia, jog nepilnai (pasi)tikite tuo ką parduodate, savo gebėjimais, nejaukiai jaučiatės bendraudamas, nemokate minčių sukaupti darbui, jos nuolat išsiblaško. Stiprios mintys reiškia, jog taip (pasi)tikite savo planais, kad kasdien darote sprendimus, jūsų užtikrintumas persiduoda kolegoms. Prisiminkime, jog mintys turi būti tiek stiprios, kad generuotų sprendimus. Jei nesate šioje fazėje, turite pašalinti visas priežastis trukdančias ją pasiekti.
Atsikratykite visų abejonių, kurios silpnina (pasi)tikėjimą. Mintys turi būti geležinės, 5 balų stiprumo. Liaudis sako, jog reikia labai labai norėti ir tada turėsi. Tačiau vienos geležinės minties neužtenka. Kas iš to, jog turėsite vieną mintį iš geležies, o likusias 99 iš kefyro. Užtenka keletos silpnų minčių, kurias žmogus nešiojasi ir tai gali jam blokuoti daugybę dalykų. Pinigai visuomet pradeda atsirasti toje tarpinėje būsenoje tarp materijos ir nematerijos, pasistengkite, kad jūsų mintys ją pasiektų ir joje pasiliktų nesvarbu kaip klostosi išorinės aplinkybės. Atidžiai sekite savo silpnąsias mintis, stiprinkite jas. Pinigai keliauja ten, kur stiprios mintys ir pasitikėjimas.
Aivaras Pranarauskas
www.success.lt/straipsniu-autoriai/pinigai/stiprios-mintys-virsta-pinigais
Subscribe to:
Posts (Atom)