Thursday, July 26, 2012

Bright Blue Little Bird

I was Dreaming a so much Bright Blue Little Bird, not from The World look-a-like. I found it in A Sea and it seemed like being hurt. I took it and was willing to help The Bird. It gave me The Feeling: “Wooow! I was never holding Such An Amazing Bird in my hands!” It appeared that The Bird Can Talk or at least answer to my questions. I figured out that The Bird Want To Drink. I was looking for any container where I could Pour Some Water, but all seemed to be dirty. And while I was busy with searching for a clean one The Bird started to become more and more… black! Really black! And I Started to Scream: “Give me some Water Right Now!!!” Water was given and The Bird Drank from it. And got it’s Colour Back. I felt a relief and Smiled ^_^

Tuesday, March 27, 2012

Ar laikas yra pinigai?

Vienas dažniausiai girdimų posakių yra „laikas – pinigai“. Tačiau ar tikrai? Ar visuomet laikas eina, o pinigų daugėja? Remiantis šiuo posakiu, pensininkai ir vaikai turėtų būti turtingiausi žmonės, nes jie turi daugiausiai laiko. Šis posakis susiformavo žmonėms intuityviai jaučiant, jog yra kažkoks ryšys tarp laiko ir sėkmės. Norint sukaupti teorinio ir praktinio intelekto reikia laiko ir tai yra tiesa. Jūs negalite prijungti savo smegenų prie kompiuterio ir persirašyti visą universitete dėstomą medžiagą arba 10 -ies metų darbo patirtį. Karjeros darymas, įgūdžių lavinimas reikalauja laiko. Karjerą darome žinių ir patirties dėka, kuo daugiau jų turime, tuo geriau sekasi karjera. Kuo geriau sekasi karjera, tuo daugiau uždirbame.

Laikas yra sąmonės produktas jis neturi nieko bendro su pinigais, išskyrus tai, jog ir pinigai yra sąmonės produktas. Kėdė taip pat yra sąmonės produktas, bet mes kažkodėl nesakome „kėdė yra laikas“. Taigi reikia ieškoti ne ryšio tarp laiko ir pinigų, o tarp sprendimų ir pinigų. Visi rezultatai, kuriuos gyvenime gavote, buvo dėl to, jog darėte vienokius ar kitokius sprendimus, o ne dėl to, jog sėdėjote ir žiūrėjote į laikrodį. Sprendimų darymas yra pinigai. Tiek kiek gerai mes sugebame kontroliuoti sąmonę, nukreipdami ją į sprendimus, tiek mums ir sekasi. Darant sprendimus, žinoma, reikia laiko, bet laikas yra šalutinė sąlyga. Darant sprendimus bus svarbu ne tik laikas, bet ir žinios, valia, disciplina ir kiti faktoriai.

Sprendimai ir veiksmai yra pinigai.

Galbūt šią pastraipą skaitote šeštadienį, visą dieną sėdėjote namuose, bet dėl to juk nepraturtėjote. Jei būtumėte kažką veikęs, būtumėte sugeneravęs kažkokius rezultatus. Tokių kaip šis klaidingų ir netikslių įsitikinimų apie pinigus yra daugybė. Jie paklaidina mūsų sąmonę tamsiame labirinte, tad tikiuosi, jog ši šviesi įžvalga pravers.

Aivaras Pranarauskas
success.lt

Saturday, February 4, 2012

"Eat, Pray, Love"

"Крепко стойте на земле, как на 4 ногах – так у Вас есть связь с этим миром. Не смотрите на мир через голову – смотрите через сердце. Так Вы познаете бога. Вы ко мне пришли для этого.

Вы знаете толк в развлечении, но не в удовольствий.

Сладость ничего не делать.

Может это не моя жизнь хаотична, это сам мир таков? И главная ловушка привязаться к чему либо в нем.

Мы всегда должны быть готовы к бесконечным волнам перемен.

Учитесь выбирать свои мысли как выбираете в шкафу одежду каждый день. Эту способность в себе нужно развивать. Если Вы жаждете стать хозяйкой своей жизни – начните с разума, вот им управлять и стоит.

Отключите мозг и смотрите что будет. Надо все не на долго забыть.

Ждать пока он простит потеря времени хомячок. Прости себя.

Эта боль не вечна. Все проходит.

Священная суть всего индийского учения умещается в одной фразе: Бог пребывает в Вас и Вы его часть.

Терять равновесие – терять мудрость.

Утром делай медитацию как в Индии, по настоящему очень старайся. Днём гуляй по Бали. А в конце дня нужна другая медитация, очень простая – сиди тихо и улыбайся. Улыбайся губами, лицом, улыбайся мыслью и улыбайся даже печенкой J

Вы боитесь испытать боль еще раз. Исцеление это доверие. Разбитое сердце не страшно, рана заживет. Всё в мире повторяется.

Это нормально в начале отношений желать много счастья, удовольствия, пока не присытишься.

А, равновесие. Ты объехала чутли не весь свет чтобы найти баланс. А тот баланс что ты обрела он в чем? Медитировать 20-30 ми, затем старый знахарь напустит туман? Баланс, дорогая, в том чтобы жить, любить и быть любимым другими. Это и есть равновесие.

Бывает потеря равновесия от счастья есть важная часть равновесия жизни.

Если Вы достаточно смелы, чтобы отбросить всё привычное и уютное, а это может быть что угодно. И отправиться в путь за истиной, искать правду в себе и окружающем Вас мире. Если Вы искренне готовы считать подсказкой всё что произойдет в пути. Если примете как учителя каждого, кто Вам встретится. И главное, если Вы будете готовы принять и простить непростую правду о себе, вот тогда Вам и откроется истина."

Saturday, December 10, 2011

Intymumas

Intymumas mums nuolat siejamas su seksualiniais santykiais, jis jau seniai įgavo paslaugų prekės statusą. Manau, kad akivaizdu, jog tai ką galima pirkti ar parduoti, tikrai negalima vadinti intymumu. Prisiminkime psichologijos klasiką: seksualinis santykis gali patenkinti tik biologinius - seksualinius poreikius, o intymumas, kuris gimsta tarp dviejų žmonių, tenkina absoliučiai kitus poreikius. Tai socialinis poreikis emociniam artumui ir saugumui, intymumas sukuria erdvę labai artimam bendravimui, giliam tarpusavio supratimui ir sielų susitikimui. Seksas gali atnešti tik fiziologinį malonumą, o intymumas suteikia emocinį, jausminį ar net dvasinį pasitenkinimą. Jeigu pora patiria tik fiziologinį malonumą, ilgainiui jie gali nejausti didėjančio santykių artumo ir ryšio. Kai pora sukuria intymumo stebuklą, santykiai nuolat atsinaujina ir gilėja.

www.emocinisintelektas.lt

Thursday, November 17, 2011

Pergalės

"Juk visi nori būti pirmi arba bent jau kažkur šalia, net ir tie, kurie labiausiai tai neigia. Tačiau visur pirmas nebūsite, išsirinkite vieną sritį, kurioje esate stipriausias. Žmogus turi švęsti pergales savo gyvenime, nes tam gyvenimas ir duotas, tačiau reikia atskirti, kurios pergalės jums ir kurios ne."

http://www.success.lt/straipsniu-autoriai/pinigai/milijonieriai-20-metu-veliau

Pinigai panašiau į seksą ar sportą?

Populiariosios psichologijos knygos jas skaitantiems pamažu suformuoja įsitikinimą, jog viskas ką reikia daryti norint uždirbti pinigų, tai dirbti mėgstamą darbą. Svarbiausia jausti begalinį malonumą, aistrą, atsidavimą. Svarbu pasinerti į darbą visu savimi ir palaima bei pinigai užlies visą kūną iki kaklo. Mėgstamas darbas, tai lyg seksas. Svarbu rasti tinkamą partnerį ir su juo būti nuo ryto iki vakaro, tada visa kita išsispręs savaime. Viliojantis požiūris, tačiau man tenka matyti dvi problemas. Kaip rasti tą svajonių partnerį t.y. svajonių darbą, kai jų yra tiek mažai, antra net ir jį radus nėra jokios garantijos, jog sudursite galą su galu.

Todėl man pinigų uždirbimas yra daug panašesnis į sportą. Pirmiausiai reikia prisiversti nueiti į sporto salę, reikia pasistengti daugiau, pakentėti, paprakaituoti, kartais truputi ir paskauda, tačiau vėliau laukia malonus atsikvėpimas. Raumenys ir sąmonė pailsi ir tuomet sustiprėję imasi dar didesnių darbų. Kuo didesnis krūvis, tuo stipresni tampame.

Pinigai yra verslas. O verslas kaip sportas, nes tai - galios žaidimai, kas yra stipresnis, tas ir nugali. Kitaip papraščiausiai nebūna. Sporte nugali ne tas, kuris tuo metu jaučia didesnį malonumą, o tas, kuris daugiau treniravosi ir įdėjo daugiau pastangų. Suviliotas pirmojo požiūrio aš kelis metus galvojau, kad kuo didesnį malonumą jausiu dirbdamas mėgstamą darbą, tuo daugiau uždirbsiu. Tačiau vėliau supratau, jog tai, kad jaučiu malonumą, dar nereiškia, kad ir kiti jį jaučia kartu su manimi. Kodėl žmonės turėtų mokėti pinigus už mano malonumą? Pastebėjau, jog daug žmonių blaškosi tarp dviejų krypčių. Ar ieškoti to to išsvajotojo darbo, kur jausiu begalinį malonumą ar čia kur esu paprakaituoti ir įdėti daugiau pastangų. Žinoma, įdėti pastangas nėra taip smagu, kaip jausti begalinį malonumą. Kol galvojame, jog pinigai yra kaip seksas, reikia susirasti tinkamą partnerį ir visos problemos išsispręs savaime, tol mes vengiame sunkumų, vis ieškome būdų kaip nedirbti, kaip tuos sunkumus apeiti, nes juk viskas turi būti malonu. Tačiau jei pakeičiame požiūri, jog pinigų uždirbimas yra sportas ir čia kartais būna sunku, tada darbai eina kaip per sviestą be jokių vidinių atsikalbinėjimų.

Žmonės dažnai bando atmesti idėją, jog dėl pinigų reikia kovoti, kaip sporte kovojama dėl medalių. Pažiūrėkite į savo darbo dieną per sporto prizmę, į kokį sportą būtų panašiausias jūsų darbas? Kaip atrodytumėte jei būtumėte sportininkas? Ar išbėgate į aikštelę anksti ryte pirmas, ar treniruojatės iki uždusimo, ar kandat priešininkui į blauzdą, kai teisėjai nemato? Kaip tauta, darbe mes labiausiai panašūs į šachmatininkus, kurie tyliai sėdi prie stalo ir kažką stumdo iš vieno laukelio į kitą. Labai intelektualu, bet labai nepelninga. Palyginkite geriausio pasaulyje šachmatininko ir geriausio pasaulyje futbolininko atlyginimus ir suprasite apie ką eina kalba. Vien intelekto neužtenka, reikia kovingumo, jėgos, drąsos. Turėtume tapti regbininkais arba boksininkais. Nesakau, kad turime daužytis vienas su kitu, konkuruokime su pasauliu, gaminkime, kurkime, eksportuokime. Siųskime užsienio konkurentus į nokdauną, pasaulis yra pilnas pinigų, nereikia dėl jų konkuruoti su kaimynu. Pasaulyje yra tiek pinigų, kurių su visai derivatyvais jau suskaičiuoti niekas nebegali. O mes sėdime sau nenorėdami užsiiminėti nei seksu, nei sportu ir, žinoma, ieškome ką apkaltinti už tai, jog mums jau nieko nesinori.

Jei dirbtume taip, kaip sportuojame ir į darbą įdėtume tiek pat energijos gal produktyvumu aplenktume net Lenkiją ar Estiją. Žmonės stengiasi išvengti konkurencinės kovos ir tai priveda prie požiūrio, jog turi „laimėti draugystė“. Konkurencijos vengimo psichologines priežastis panagrinėsime kitą kartą. Galite turėti kokius tik norite įsitikinimus apie darbą ir pinigus, tačiau taisyklės tai nepaneigia - pinigai ateina laimėtojui, o ne tam, kuris jaučia didelį malonumą dirbdamas. Žmonėms reikia pridėtinės vertės, o ne kažkieno ekstazės. Išmokite įveikdami sunkias užduotis jausti malonumą dėl to, jog stiprėjate. Malonumas mus silpnina, skausmas – stiprina. Kodėl sporte mes sunkumus galime iškęsti, o darbe galvojame, kad viskas turi būti kuo lengviau ir maloniau. Tai tas pats kas galvoti, jog po lengvos treniruotės užaugs labai dideli raumenys.

Ieškantieji savo mėgstamo darbo, kartais suserga talismano sindromu. Tai viso pasaulio kultūrose iš kartos į kartą perduodamas įsitikinimas, jog viskas ko reikia gyvenimo sėkmei, tai rasti kažkokį stebuklingą daiktą, kuris tau padės valdyti pasaulį arba suteiks antgamtinių galių. Viso pasaulio pasakose rasite herojus ieškančius skraidančio kilimo, burtų lazdelės, stebuklingo išminties akmens, nematomo apsiausto, stebuklingos skrybėlės, adatos kiaušinyje, Aladino lempos, laimės žiburio, paslėpto lobio. Holivudo karta užaugo ieškodama gralio taurės, pandoros skrynios, priešnuodžio, kuris padės sustabdyti žmoniją naikinantį virusą, branduolinės galvutės, juodo lagaminėlio su raudonu mygtuku, naujos mikroschemos, slaptų duomenų ir t.t.

Tikime, jog kažkur yra kažkas kas išspręs visas mūsų problemas. Kai buvome maži, tikėjome, jog visas mūsų problemas išspręs mama, kai paaugome pradėjome galvoti, kad visas mūsų problemas išspręs pinigai. O kuomet susipažinome su saviugdos knygomis, patikėjome, jog visas problemas išspręs mylimas darbas. Tačiau, kad ir koks mylimas darbas bebūtų visvien reikės stengtis, kovoti ir laimėti.

Mes problemų sprendimų ieškome išorėje, tai yra vakarietiškas mąstymo bruožas. Mes esame įpratę manyti, jog kažkur yra pinigai, pelningas darbas, sėkmingi žmonės tik jie yra pasislėpę ir reikia kažkaip juos surasti. Kai juos rasime mūsų talentas atsiskleis pats, visi pastebės mūsų vidinį grožį ir už jo demonstravimą mums mokės pinigus. Nuo sėkmės mus skiria tik mūsų vidinės kliūtys, išorinių kliūčių nėra, tačiau reikia daug sąmoningumo tam suprasti.

Žinoma, daugybė skaitytojų jau trina pirštus ruošdamiesi rašyti komentarą, jog seksas irgi gali būti sportas. Kokie mes visi protingi. Taip – gali. Kuomet darbe yra daug malonumo tada ir tie sunkumai labai maži ir lengvi atrodo. Straipsnio tikslas - paaiškinti ir motyvuoti. Jei norite pinigų, reikės netik dirbti, bet ir laimėti. O norint laimėti, sunkių ir nemalonių darbų visuomet bus. Sporte norint nugalėti, reikia treniruotis. Tad nesileiskite užliūliuojami melodijos, jog darbas turi būti nesibaigiantis orgazmas. Jis gali būti ir sunkus, tačiau sunkių užduočių atlikimas irgi teikia daugybę malonumo.

Aivaras Pranarauskas

http://www.success.lt/straipsniu-autoriai/pinigai/pinigai-panasiau-i-seksa-ar-sporta

Friday, November 4, 2011

5 Ways to Work With Fear

I’ve watched hundreds of brilliant women and men not do what they are meant to do in this world — not share their voices, not ask for what they deserve, not take the risks involved in creating their knock-the-ball-out-of-the-park life — because of fear.

We all need fear-slayers, tools that help us quiet and overcome our fears. Here are five of my favorites:

1. Create a character. Create a character that symbolizes the voice of fear within you. Maybe she’s a frail recluse or an eight-year-old bully or a fire-breathing dragon. Maybe it’s the lion from “The Wizard of Oz” or the Wicked Witch or the Wizard himself. Pick a character that illustrates how the voice of fear feels in you, and name your character. When you hear the voice of fear, greet it: “Oh, Cruella, I see you’ve come to visit. Hello.”

Why does this work? Creating a character helps you separate the real you from the part of you that’s afraid. Your fears come from that instinctual part of the brain that seeks to avoid risk at any cost–not from your core self, your inner wisdom, or your dreams. Naming the voice of fear, visualizing it as a character and observing it helps you get back in charge.

2. Follow the fear through to the end game. Fear holds us hostage, making threats that if you do X, a disastrous outcome will occur. The remedy is to imagine how you’d handle that outcome, and evaluate just how bad it would really be.

This involves asking “so what?” again and again. If, for example, you’re afraid that your request for a raise will be turned down, ask yourself, “So if I was turned down, so what? Then what?”

You’ll probably hear yourself thinking something like, “Well, I’d be disappointed, and I’d think about whether that means I need to change jobs. I guess it wouldn’t be the end of the world.” You’ve just taken a great deal of power away from your fear.

Or, you might find this outcome still feels super scary, and your answer to the question is “I’d feel horribly embarrassed around my boss every time I saw her!” Then ask the question again: “So I’d feel embarrassed and awkward, then what?” Keep following the fear through to the endgame. You’ll find your resiliency and sense of perspective as you keep asking, “So what?”

3. Ask, “Is it true?” Whatever the little voice of fear is saying, it’s probably not true. The fearful part of us is irrational and overprotective. It might be saying you are likely to fall flat on your face if you take a risk, or that no one will like your ideas. It might be saying that moving to a new city could ruin your children, or choosing the wrong job could wreck havoc on your life. When you hear fear-based thoughts, ask yourself, “Is what this voice is saying true?” or, in Byron Katie’s approach, “Can I be absolutely sure that this thought is true?” The answer to these questions — especially the latter one — is most often “no.”

4. Connect to love. Here’s the very cool thing about our human consciousness. We can’t be in a state of fear and one of love at the same time. They can’t coexist. Each one blots out the other. When we are really connected to that mysterious energy that is love, we connect to a softness, a safety, a comfort, a healing. Fear vanishes.

So when you are stuck in fear, reconnect to love. Listening to a favorite song, doing something you love, focusing on a picture of a loved one, or connecting with nature are all good ways to do this. Many people find that a short meditation on their own breathing or reaching out to a higher power in prayer reconnects them to love. Giving — time, money, a gift or a heartfelt compliment — to another person also connects us to love.

Use whatever process works for you. You’ll know you’ve reconnected to love when you feel that sense of harmony and comfort and softness returning.

If you aren’t sure what helps you easily and swiftly reconnect to love, start experimenting. All of us need a set of strategies for connecting to love when we get fearful, anxious, resentful or off balance.

5. Let fear be your traveling companion. Much of the time we can soften or even entirely lift our fears using the tools above, but sometimes, fear persists. Then it’s time for this tool: let fear be your traveling companion. Let it be there, but not in control. Let it be there, but don’t take direction from it or stop moving forward because of it.

This is a skill. It’s a skill to learn to act in the face of fear, to allow it to be present but not to interfere.

You know when you are driving on the highway, and right next to you, one lane over, there’s some guy hanging out the window, keeping pace along side of you? He’s not in your way but he’s in your field of vision?

Think of fear that way: as the guy in the lane next to you. You are in the driver’s seat, in your own lane, moving forward. He’s next to you, not blocking you but just there, somewhat irritating, palpably present. The ride would feel more enjoyable and free if he wasn’t there, but you are getting to your destination just fine anyway.

Learn to walk with fear this way — as if it’s your uninvited traveling companion — intrusive, but not in the way.

www.soulfulliving.com
http://11thesunnyside11.wordpress.com/2011/11/03/5-ways-to-work-with-fear-2/