Saturday, March 26, 2011
Sveika mityba
Susumavus įvairių tyrimų rezultatus paaiškėjo, kad žmogaus sveikata 20 proc. priklauso nuo paveldimumo, dar 20 proc. - nuo ekologinės aplinkos, tik 8 proc. - nuo medicinos, o 50 proc. lemia gyvenimo būdas – iš kurio didžiają dalį užima sveika mityba.
Mityba – organizmo veiklos sritis, apimanti apsirūpinimą maisto medžiagomis. Pagrindinės maisto medžiagos yra baltymai, angliavandeniai bei riebalai, kurie, norint užtikrinti gerą sveikatą, turi būti vartojami tam tikromis proporcijomis. Šios proporcijos priklauso ir nuo žmogaus gyvenimo būdo: aktyvesnis gyvenimo būdas reiškia didesnį energijos sunaudojimą ir didesnį jos poreikį.
Baltymai
Organizmas vartoja baltymus audiniams, pvz.: odai, raumenims, vidaus organams, plaukams ir nagams, auginti ir atstatyti. Baltymai sudaryti iš aminorūgščių.
Baltymai gaunami su gyvulinės ir augalinės kilmės maistu. Pagrindiniai pripažinti baltymų šaltiniai yra mėsa, pienas, kiaušiniai ir žuvis. Nemažai baltymų galima gauti su pupelėmis, riešutais, grūdiniais maisto produktais.
Vidutiniam suaugusiam žmogui per dieną reikia nuo 45 g (moterims) iki 53 g (vyrams) baltymų. Per didelis baltymų suvartojimas kenkia organizmui, nes padidėja alergijų pavojus, pasunkėja kepenų, inkstų veikla, sąnariuose gali kauptis druskos. Jei baltymų organizmas gauna nepakankamai, tai sumažėja atsparumas infekcinėms ligoms.
Angliavandeniai
Tai lengviausiai prieinamas energijos šaltinis. Pagal sveikos mitybos koncepciją, angliavandenių kiekis paros maisto racione turi būti keturis kartus didesnis nei baltymų, taip pat keturis kartus didesnis nei riebalų.
Maistas, kuriame gausu angliavandenių yra duona, grūdų produktai, bulvės.
Angliavandeniai – svarbūs ne tik kaip energijos šaltinis, bet jie yra audinių ir ląstelių sudėtyje.
Riebalai
Tai viena svarbiausių maisto medžiagų, kuri yra visų žmogaus organizmo ląstelių sudėtyje. Riebalai yra geras energijos šaltinis, dalyvauja termoreguliacijos procesuose, maistui suteikia juslines savybes (skonį, kvapą, spalvą), lėtina virškinimą, tuo būdu atitolina alkio jausmą. Su riebalais organizmas gauna ir riebaluose tirpių vitaminų – A, D, E, K bei pagerina šių vitaminų įsisavinimą.
Paprastai bendras suvartojamų riebalų kiekis turėtų būti apie 95 g per dieną vyrams ir 75 g moterims. Augalinės kilmės riebalai turėtų sudaryti vieną trečdalį, o gyvūninės – du trečdalius riebalinių produktų normos.
Vitaminai ir mineralinės medžiagos
Vitaminai yra maistingosios medžiagos, kurios yra ypač svarbios normaliam Jūsų organizmo funkcionavimui. Jie yra būtini sveikam vystymuisi, normaliai medžiagų apykaitai ir gyvybiškumui.
Mineralinės medžiagos taip pat yra labai svarbios ląstelių metabolizmui, fiziniam vystymuisi, nervinėms funkcijoms ir mąstymo procesams. Vitaminai be mineralinių medžiagų yra niekas – jie paprasčiausiai negali funkcionuoti be jų. Nepaprastai svarbu yra gauti pakankamą kiekį mineralinių medžiagų kiekvieną dieną, nes Jūsų organizmas negali jų pasigaminti pats.
Šių maistinių medžiagų organizmas gauna iš šviežių vaisių ir daržovių, riešutų, pupų, mėsos, žuvies. Subalansuotas maistas teikia visus organizmui reikalingus vitaminus bei mineralines medžiagas.
Teisinga mityba
Svarbu užtikrinti, kad valgomas įvairus maistas, siekiant išlaikyti žmogui rekomenduojamą santykį:
• Bent 40 % angliavandenių
• Apie 30 % baltymų
• Ne daugiau nei 30 % riebalų
Per dieną suvartojamo maisto kiekis, išreiškiamas kilokalorijomis (kcal) arba kilodžauliais (kJ), priklauso nuo žmogaus amžiaus, lyties ir gyvenimo būdo.
Mityba ir sveikata
Žmogaus sveikata yra glaudžiai susijusi su jo mityba. Netinkama mityba gali sukelti ar įtakoti trumpalaikius sutrikimus ar ilgalaikius susirgimus.
Maistinių medžiagų perteklius kaupiamas organizme riebalų pavidale ir sukelia nutukimą. Nutukimo sukeltos komplikacijos kai kuriose ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse yra viena iš dažniausių mirties priežasčių (pvz., JAV yra antroji mirties priežastis po rūkymo sukeltų ligų).
Pusiausvyros nebuvimas tarp organizmo su maistu įgyjamos ir veikloje sunaudojamos energijos yra žalingas organizmui. Maistinių medžiagų trūkumas (badaujant arba valgant neįvairų maistą) gali baigtis sunkiomis ligomis.
http://lt.wikipedia.org/wiki/Mityba
http://www.imunitetas.lt/index.php?aid=3043
Mityba – organizmo veiklos sritis, apimanti apsirūpinimą maisto medžiagomis. Pagrindinės maisto medžiagos yra baltymai, angliavandeniai bei riebalai, kurie, norint užtikrinti gerą sveikatą, turi būti vartojami tam tikromis proporcijomis. Šios proporcijos priklauso ir nuo žmogaus gyvenimo būdo: aktyvesnis gyvenimo būdas reiškia didesnį energijos sunaudojimą ir didesnį jos poreikį.
Baltymai
Organizmas vartoja baltymus audiniams, pvz.: odai, raumenims, vidaus organams, plaukams ir nagams, auginti ir atstatyti. Baltymai sudaryti iš aminorūgščių.
Baltymai gaunami su gyvulinės ir augalinės kilmės maistu. Pagrindiniai pripažinti baltymų šaltiniai yra mėsa, pienas, kiaušiniai ir žuvis. Nemažai baltymų galima gauti su pupelėmis, riešutais, grūdiniais maisto produktais.
Vidutiniam suaugusiam žmogui per dieną reikia nuo 45 g (moterims) iki 53 g (vyrams) baltymų. Per didelis baltymų suvartojimas kenkia organizmui, nes padidėja alergijų pavojus, pasunkėja kepenų, inkstų veikla, sąnariuose gali kauptis druskos. Jei baltymų organizmas gauna nepakankamai, tai sumažėja atsparumas infekcinėms ligoms.
Angliavandeniai
Tai lengviausiai prieinamas energijos šaltinis. Pagal sveikos mitybos koncepciją, angliavandenių kiekis paros maisto racione turi būti keturis kartus didesnis nei baltymų, taip pat keturis kartus didesnis nei riebalų.
Maistas, kuriame gausu angliavandenių yra duona, grūdų produktai, bulvės.
Angliavandeniai – svarbūs ne tik kaip energijos šaltinis, bet jie yra audinių ir ląstelių sudėtyje.
Riebalai
Tai viena svarbiausių maisto medžiagų, kuri yra visų žmogaus organizmo ląstelių sudėtyje. Riebalai yra geras energijos šaltinis, dalyvauja termoreguliacijos procesuose, maistui suteikia juslines savybes (skonį, kvapą, spalvą), lėtina virškinimą, tuo būdu atitolina alkio jausmą. Su riebalais organizmas gauna ir riebaluose tirpių vitaminų – A, D, E, K bei pagerina šių vitaminų įsisavinimą.
Paprastai bendras suvartojamų riebalų kiekis turėtų būti apie 95 g per dieną vyrams ir 75 g moterims. Augalinės kilmės riebalai turėtų sudaryti vieną trečdalį, o gyvūninės – du trečdalius riebalinių produktų normos.
Vitaminai ir mineralinės medžiagos
Vitaminai yra maistingosios medžiagos, kurios yra ypač svarbios normaliam Jūsų organizmo funkcionavimui. Jie yra būtini sveikam vystymuisi, normaliai medžiagų apykaitai ir gyvybiškumui.
Mineralinės medžiagos taip pat yra labai svarbios ląstelių metabolizmui, fiziniam vystymuisi, nervinėms funkcijoms ir mąstymo procesams. Vitaminai be mineralinių medžiagų yra niekas – jie paprasčiausiai negali funkcionuoti be jų. Nepaprastai svarbu yra gauti pakankamą kiekį mineralinių medžiagų kiekvieną dieną, nes Jūsų organizmas negali jų pasigaminti pats.
Šių maistinių medžiagų organizmas gauna iš šviežių vaisių ir daržovių, riešutų, pupų, mėsos, žuvies. Subalansuotas maistas teikia visus organizmui reikalingus vitaminus bei mineralines medžiagas.
Teisinga mityba
Svarbu užtikrinti, kad valgomas įvairus maistas, siekiant išlaikyti žmogui rekomenduojamą santykį:
• Bent 40 % angliavandenių
• Apie 30 % baltymų
• Ne daugiau nei 30 % riebalų
Per dieną suvartojamo maisto kiekis, išreiškiamas kilokalorijomis (kcal) arba kilodžauliais (kJ), priklauso nuo žmogaus amžiaus, lyties ir gyvenimo būdo.
Mityba ir sveikata
Žmogaus sveikata yra glaudžiai susijusi su jo mityba. Netinkama mityba gali sukelti ar įtakoti trumpalaikius sutrikimus ar ilgalaikius susirgimus.
Maistinių medžiagų perteklius kaupiamas organizme riebalų pavidale ir sukelia nutukimą. Nutukimo sukeltos komplikacijos kai kuriose ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse yra viena iš dažniausių mirties priežasčių (pvz., JAV yra antroji mirties priežastis po rūkymo sukeltų ligų).
Pusiausvyros nebuvimas tarp organizmo su maistu įgyjamos ir veikloje sunaudojamos energijos yra žalingas organizmui. Maistinių medžiagų trūkumas (badaujant arba valgant neįvairų maistą) gali baigtis sunkiomis ligomis.
http://lt.wikipedia.org/wiki/Mityba
http://www.imunitetas.lt/index.php?aid=3043
Mitai apie karjerą
Nors sakoma, kad prastas tas kareivis, kuris nenori tapti generolu, tačiau kasdieniame darbe šios taisyklės nebūtina taikyti: ne kiekvienam specialistui skirta tapti generaliniu direktoriumi. Beje, ne kiekvienas to ir trokšta.
Karjeros planavimas nėra kelionė traukiniu, kuomet aiškiai žinai, kada atvyksi į užsibrėžtą tikslą. Žinoma, karjerą planuoti reikia, nes tiek, kas nejuda pirmyn, netrunka apkiautėti. Tačiau neverta perlenkti lazdos. Galbūt keletas patarimų padės pažvelgti kitomis akimis, ko norite pasiekti darbe.
1. Nenuvertinkite savęs
Jei jūsų bendramoksliai ar kolegos kyla aukštyn karjeros laiptais, nepriimkite to kaip asmeninio įžeidimo. Svarbiausia, ar jūs esate pats patenkintas tuo, kuo užsiimate. Jei taip, tuomet netruksite tapti puikiu specialistu. O tai – ne mažesnis pasiekimas nei skambesnis titulas.
2. Karjera – tai ne tik kilimas pareigomis aukštyn
Horizontalioji karjera įgauna vis didesnę reikšmę. Jei jums pasiūlo dirbti kitame skyriuje – tai irgi įvertinimas, nesvarbu, kad nėra suteikiami „antpečiai“. Svarbiausia, kad taip galite įgauti naujos patirties, o ši didins jūsų vertę darbo rinkoje.
3. Nenusistatykite pernelyg ambicingų planų
Žinoma, tikslo nepasiek tie, kas jo pirmiausiai neužsibrėš. Tačiau pernelyg dideli reikalavimai sau ir lūkesčiai gali pakenkti. Jei esate nusprendę tapti skyriaus vadovu, sveikintina. Tačiau jei tikitės tai pasiekti tarkim, per metus – jau kelia nerimo. Ypač jei esate reiklus sau: tuomet neįgyvendinti tikslai gali kirsti per pasitikėjimą, trukdyti kasdieniams darbui, kenkti bendraujant su kolegomis, o tai pliusų neprideda.
4. Nemanykite, kad darbą galima rasti tik per pažįstamus
Viskas priklauso nuo jūsų paties iniciatyvumo ir kompetencijų. Tačiau dalis tiesos tame, jog pažįstami padeda susirasti darbą, yra. Būtent jie gali jus informuoti apie vakansiją arba rekomenduoti galimam darbdaviui.
Šiais laikais tokios draugų ir pažįstamų pagalbos galimybes dar labiau išplečia socialiniai tinklai. Jei savo CV įrašysite Facebook ar panašiuose tinklalapiuose bei savo bičiuliams ten pranešite, kad ieškote naujo darbo, tikimybė gauti pasiūlymą sustiprės. Tiesa, reikia būti atsargiems ir nedėti tokios informacijos, kurios nepageidautumėte, jog išvystų darbdavys.
5. Viršvalandžiai nėra privalomi siekiantiems karjeros
Klaidinga manyti, jog tie, kas darbe užsisėdi iki išnaktų, yra patys geriausi ir lojaliausi darbuotojai. Aišku, pakilti tą pačią minutę, kai tik baigiasi darbo laikas ir mesti neužbaigtus darbus – nėra sveikintina, tačiau kasdien grįžti namo su tamsa gali arba tikri darboholikai, arba nemokantys planuotis laiko.
Darbdaviui paprastai nėra svarbu, per kiek jūs pasiekiate rezultatų – jam aktualiausia, kad jie būtų pasiekti ir tenkintų vadovybę.
www.cv.lt
Karjeros planavimas nėra kelionė traukiniu, kuomet aiškiai žinai, kada atvyksi į užsibrėžtą tikslą. Žinoma, karjerą planuoti reikia, nes tiek, kas nejuda pirmyn, netrunka apkiautėti. Tačiau neverta perlenkti lazdos. Galbūt keletas patarimų padės pažvelgti kitomis akimis, ko norite pasiekti darbe.
1. Nenuvertinkite savęs
Jei jūsų bendramoksliai ar kolegos kyla aukštyn karjeros laiptais, nepriimkite to kaip asmeninio įžeidimo. Svarbiausia, ar jūs esate pats patenkintas tuo, kuo užsiimate. Jei taip, tuomet netruksite tapti puikiu specialistu. O tai – ne mažesnis pasiekimas nei skambesnis titulas.
2. Karjera – tai ne tik kilimas pareigomis aukštyn
Horizontalioji karjera įgauna vis didesnę reikšmę. Jei jums pasiūlo dirbti kitame skyriuje – tai irgi įvertinimas, nesvarbu, kad nėra suteikiami „antpečiai“. Svarbiausia, kad taip galite įgauti naujos patirties, o ši didins jūsų vertę darbo rinkoje.
3. Nenusistatykite pernelyg ambicingų planų
Žinoma, tikslo nepasiek tie, kas jo pirmiausiai neužsibrėš. Tačiau pernelyg dideli reikalavimai sau ir lūkesčiai gali pakenkti. Jei esate nusprendę tapti skyriaus vadovu, sveikintina. Tačiau jei tikitės tai pasiekti tarkim, per metus – jau kelia nerimo. Ypač jei esate reiklus sau: tuomet neįgyvendinti tikslai gali kirsti per pasitikėjimą, trukdyti kasdieniams darbui, kenkti bendraujant su kolegomis, o tai pliusų neprideda.
4. Nemanykite, kad darbą galima rasti tik per pažįstamus
Viskas priklauso nuo jūsų paties iniciatyvumo ir kompetencijų. Tačiau dalis tiesos tame, jog pažįstami padeda susirasti darbą, yra. Būtent jie gali jus informuoti apie vakansiją arba rekomenduoti galimam darbdaviui.
Šiais laikais tokios draugų ir pažįstamų pagalbos galimybes dar labiau išplečia socialiniai tinklai. Jei savo CV įrašysite Facebook ar panašiuose tinklalapiuose bei savo bičiuliams ten pranešite, kad ieškote naujo darbo, tikimybė gauti pasiūlymą sustiprės. Tiesa, reikia būti atsargiems ir nedėti tokios informacijos, kurios nepageidautumėte, jog išvystų darbdavys.
5. Viršvalandžiai nėra privalomi siekiantiems karjeros
Klaidinga manyti, jog tie, kas darbe užsisėdi iki išnaktų, yra patys geriausi ir lojaliausi darbuotojai. Aišku, pakilti tą pačią minutę, kai tik baigiasi darbo laikas ir mesti neužbaigtus darbus – nėra sveikintina, tačiau kasdien grįžti namo su tamsa gali arba tikri darboholikai, arba nemokantys planuotis laiko.
Darbdaviui paprastai nėra svarbu, per kiek jūs pasiekiate rezultatų – jam aktualiausia, kad jie būtų pasiekti ir tenkintų vadovybę.
www.cv.lt
Thursday, March 17, 2011
Įsitikinimai/Veiksmai/Rezultatai
Sveiki,
naujus metus pradedame su naujais įsitikinimais, tad papasakosime kaip įsitikinimai yra susiję su kitais dalykais Jūsų gyvenimuose. Įsivaizduokite paprastą lygiašonį trikampį. Kairiajame kampe yra įsitikinimai, viršutiniame kampe veiksmai, dešiniajame kampe - rezultatai. Taigi įsitikinimai, nuostatos, intelektas įtakoja veiksmus, veiksmai įtakoja rezultatus, o rezultatai grįžta ir įtakoja įsitikinimus. Viskas prasideda nuo kairiojo kampo ir sukasi pagal laikrodžio rodyklę.
Jei netikite, kad galite kažką padaryti (kairysis kampas - įsitikinimai), tuomet darote labai nedaug veiksmų (viršutinis kampas). Darote nedaug veiksmų, gaunate labai mažai rezultatų (dešinysis kampas). Gavę mažai rezultatų dar labiau susilpninate savo įsitikinimus, nes mažiau tikite, jog galite kažką padaryti. Susilpnėję įsitikinimai dar labiau mažina veiksmų kiekį, su mažiau veiksmų, gaunate dar mažiau rezultatų. Ir taip ratas sukasi neigiama kryptimi, kol galiausiai nustojate daryti veiksmus.
Atitinkamai, jei stiprinate teigiamus įsitikinimus, darote pratimus, vizualizuojate, analizuojate ribojančius įsitikinimus ir juos šalinate, pradedate daryti daugiau veiksmų, kuo daugiau veiksmų, tuo daugiau rezultatų gaunate. Geresni rezultatai sustiprina įsitikinimus ir darote dar daugiau veiksmų.
Visa ko pradžia yra įsitikinimai. Dažnai tenka girdėti sakant „iš sporto nepragyvensi“, „iš meno nepragyvensi“, „iš sąžiningo darbo nepragyvensi“ ir t.t. Jei galvoje yra įsitikinimas „iš meno nepragyvensi“, tai niekuomet ir nepragyvensi, nes šis įsitikinimas net neveda prie veiksmų. Kokius veiksmus imsis daryti žmogus, kuris jau iš anksto yra nusprendęs, jog iš to jis neuždirbs? Nebus veiksmų, žinoma, jog nebus ir rezultato.
Linkime, jog 2011 metai būtų naujų ir gerų įsitikinimo formavimo metai. Kad mūsų teigiamos ir pozityvios mintys vestų link veiksmų, o jei darysime veiksmus, neišvengiamai gausime rezultatus, nes kitaip paprasčiausiai nebūna.
success.lt
naujus metus pradedame su naujais įsitikinimais, tad papasakosime kaip įsitikinimai yra susiję su kitais dalykais Jūsų gyvenimuose. Įsivaizduokite paprastą lygiašonį trikampį. Kairiajame kampe yra įsitikinimai, viršutiniame kampe veiksmai, dešiniajame kampe - rezultatai. Taigi įsitikinimai, nuostatos, intelektas įtakoja veiksmus, veiksmai įtakoja rezultatus, o rezultatai grįžta ir įtakoja įsitikinimus. Viskas prasideda nuo kairiojo kampo ir sukasi pagal laikrodžio rodyklę.
Jei netikite, kad galite kažką padaryti (kairysis kampas - įsitikinimai), tuomet darote labai nedaug veiksmų (viršutinis kampas). Darote nedaug veiksmų, gaunate labai mažai rezultatų (dešinysis kampas). Gavę mažai rezultatų dar labiau susilpninate savo įsitikinimus, nes mažiau tikite, jog galite kažką padaryti. Susilpnėję įsitikinimai dar labiau mažina veiksmų kiekį, su mažiau veiksmų, gaunate dar mažiau rezultatų. Ir taip ratas sukasi neigiama kryptimi, kol galiausiai nustojate daryti veiksmus.
Atitinkamai, jei stiprinate teigiamus įsitikinimus, darote pratimus, vizualizuojate, analizuojate ribojančius įsitikinimus ir juos šalinate, pradedate daryti daugiau veiksmų, kuo daugiau veiksmų, tuo daugiau rezultatų gaunate. Geresni rezultatai sustiprina įsitikinimus ir darote dar daugiau veiksmų.
Visa ko pradžia yra įsitikinimai. Dažnai tenka girdėti sakant „iš sporto nepragyvensi“, „iš meno nepragyvensi“, „iš sąžiningo darbo nepragyvensi“ ir t.t. Jei galvoje yra įsitikinimas „iš meno nepragyvensi“, tai niekuomet ir nepragyvensi, nes šis įsitikinimas net neveda prie veiksmų. Kokius veiksmus imsis daryti žmogus, kuris jau iš anksto yra nusprendęs, jog iš to jis neuždirbs? Nebus veiksmų, žinoma, jog nebus ir rezultato.
Linkime, jog 2011 metai būtų naujų ir gerų įsitikinimo formavimo metai. Kad mūsų teigiamos ir pozityvios mintys vestų link veiksmų, o jei darysime veiksmus, neišvengiamai gausime rezultatus, nes kitaip paprasčiausiai nebūna.
success.lt
Sunday, March 6, 2011
Кислород
По некоторым исследованиям, кислород забирает жизнь. В прошлых столетиях люди жили короче, неужели современная загрязненность атмосферы продлевает нашу жизнь!?
Секретные Истории по Рен ТВ
Секретные Истории по Рен ТВ
Subscribe to:
Posts (Atom)