Saturday, December 5, 2009
Monday, October 5, 2009
Egzamino klausimai
1. Organizaciniai:
1) Lyginamasis
2) Longitiudinis - ilgalaikis
3) Kompleksinis – metodikų kompleksas
2. Empiriniai (skaičių rinkimas, stebėjimas):
a) Stebėjimas –
1) savistaba;
2) laisvas stebėjimas;
3) standartizuotas;
4) įjungiamasis;
5) neįjungiamasis;
b) Apklausa –
1) žodinė;
2) raštu;
3) laisva;
4) standartizuota – sudaroma tam tikra programa;
c) Testai –
1) projekciniai;
d) Eksperimentai –
1) naturalus;
2) laboratorinis;
Eksperimentas bus tada, kai bus 2 kintamieji.
3. Socialiniai-psichologiniai
4. Mokslinių faktorių kokybinės ir kiekybinės analizės metodai
5. Interpretacijos metodai
Situacijos niekada nebūna vienodos, jos niekada nesikartoja.
2. Žaidėjų tarpusavio sąveika sporto žaidimų komandose?
3. Sociometrija?
Sociometrija – tai tarpasmeninių pasirinkimų nustatymo metodas;
Tai sistema tam tikrų būdų, kuriais galima kiekybiškai apibrėžti individų simpatijas, abejingumą ar antipatijas tarpusavio bendravimo ir sąveikos procese.
Sociometrinės analizės duomenys plačiai taikomi tiriant asmenybės savijautą grupėje, nustatant pirminių grupių struktūrą, nagrinėjant autoriteto ir valdžios pasiskirstymo mažose grupėse būdus ir formas, diagnozuojant grupės aktyvumo lygį ir t. t.
4. Psichologinio streso valdymas?
Kadangi varžybos yra kaip stresorius, tai stresorius gali būti valdomas:
- pedagoginių,
- psichologinių,
- psichofarmakologinių būdų ir metodų pagalba.
Labai svarbus yra savireguliacijos metodas.
Specialiai organizuotos pramankštos. Savimasažas.
Dėmesio paskirstymas į skirtingus emocinius dirgiklius. Specialių kvėpavimo pratimų panaudojimas.
Panaudojimas antros signalinės sistemos (žodžių), turi didelę reguliuojančią galią (žodžiai: puikus, šaunuolis – nuteikia teigiamai; kerėpla, blogai – nuteikia neigiamai).
Trenerio įtaka: jis turėtų priminti malonius atsitikinimus, kurie gali pakelti nuotaiką pasitikėjimą. Taip pat treneris turėtų naudoti įtaigos metodus (panaudojant žodžius kaip priemones).
Autogeninė treniruotė – joje turi dalyvauti gydytojas arba psichologas, nuraminamas sportininkas, atpalaiduojami jo raumenys.
5. Varžybų proceso psichologiniai ypatumai?
6. Sporto komandų lyderio vadovavimo stiliai?
1. Demokratai – kartu aptaria planus, aptaria perspektyvas, neperša savo nuomonės, bet naudojasi komandos narių nuomone, vyksta diskusijos.
2. Autoritarinis – nepriima kitų sprendimų, turi savo nuomonę.
3. Liberalus – mažiausiai efektyvus, lyderis priima visus sprendimus.
7. Emocijos sporte?
Įkvėpimas - tai kovos būklė svarbių, įtemptų varžybų metu. Kai pas sportininką ateina įkvėpimas, jis gali nugalėti įvairius krūvius. Tačiau tokios emocijos dažniausiai būna trumpos.
Sporto susidomėjimą keičia sėkmė ir nesėkmė.
Sportinis pyktis per varžybas kartais atsiranda nelauktai. Pasireiškia dalis agresyvumo.
Sportinis pasidydžiavimas – kuo sunkesnė pergalė, tuo didesnis pasidydžiavimas.
Sportinė garbė – skiriasi nuo pasidydžiavimo, nes ji gali būti prarasta. Garbės jausmas verčia sportininką būti pasiruošusiam, ginti savo statusą.
Konkurencija – pavydas kitiems. Protingas pavydas nėra blogai, tačiau šis žodis jau perduoda „esmę“, pvz: „Aš tau pavydžiu“ pasakyta su maloniu tonu vistiek perteikią žinią, kad žmogus pavydi, tik jis perteikia tai švelnesne forma.
8. Fiziologiniai temperamento pagrindai?
9. Sportoninkų emocijų psichologiniai ypatumai?
10. Charakteris?
Charakteris - žmogaus pastovių savybių visuma.
Charakteris labai išryškėja, kai žmogus būna ilgai vienas ir kaip jis į save žiūri.
Galima išskirti tokius charakterio bruožus: intelektinis, emocinis ir valinis.
11. Bendra sporto veiklos charakteristika?
Sportas – veikla, kuri padeda ugdyti žmogų kaip asmenybę.
Sporto veiklos turinys: darbas, mokymasis ir žaidimai.
Sporto treniruotė – ilgalaikis ir kryptingas sportininko asmenybės, bei jo fizinių, techninių, taktinių ir intelektinių savybių ir gebėjimų tobulinimas, pirmiausia sportiniais pratimais.
Treniruočių procesui būdinga:
- Sportininko asmenybės auklėjimas, mokymas, lavinimas – ugdymas;
- Sporto treniruotėje vyksta pojūčių tobulinimas;
- Pateikiami fiziniai krūviai, prie kurių kūnas turėtų adaptuotis;
Psichinis krūvis – psichinių savybių reguliavimas ekstremaliomis sąlygomis.
Sporto varžybos - dorovinių visuomenės taisyklių, žmonių tarpusavio santykių vystymasis kovos, pergalių, pralaimėjimų metu; geriausių rezultatų siekimas pasirinktoje šakoje, savo tikslų patenkinimo modelis.
Be varžybų nėra sporto.
Bendri varžybų ypatumai:
1. Sporto varžybos veikia kaip stimuliuojantis faktorius.
2. Tikslas – pergalė.
3. Įtakoja sportininko statusą visuomenėje; atneša jam garbę, jei jis laimi.
4. Varžybos yra visada asmeniškai reikšmingos.
5. Jos sukuria tokią emocinę būklę, kuri gali teigiamai ar neigiamai paveikti veiklą.
6. Į varžybas žiūrima kaip į sportininko valios, jausmų, proto kovą.
7. Techninio rezultato augimas sportininkui kelia aukštus reikalavimus.
12. Taktinio pasiruošimo psichologiniai ypatumai?
Taktika – racionalus kovos vedimo būdas.
Susijusi su geru fiziniu pasiruošimu.
Realizuoti taktinius derinius, analizuoti komandos galimybes, įvertinti varžovą bei partnerio ir savo galimybes.
Sportininkas turi paslėpti savo užmačias, bet ir įgyvendinti jas.
Žaidimuose taktika labai susijusi su psichologiniu sportininkų paruošimu, nes taktikose iškyla daug probleminių situacijų. Sportininkui taktiniame ruošime reikia ugdyti taktinį mąstymą (užduočių sprendimas sudėtingose sąlygose) (konvergencija).
Sprotininko taktinis mąstymas:
1. Vaizdinis mąstymo charakteris – įsivaizduoja tą taktinį derinį ryškiais vaizdiniais. Vaizdinio mąstymo metu reikalinga intuicija, tai užduotiues sprendimo radimas, o intuicija yra tada, kada sportininkas turi patirties.
2. Veiksminis mąstymo charakteris – sportininko mąstymas susijęs su motoriniais veiksmais.
3. Situacinis mąstymo charakteris – dvikovose, žaidimų metu.
4. Mąstymo greitumas – atliekant taktinius veiksmus yra mažai laiko, todėl reikalingas greito sprendimo priėmimas.
5. Mąstymo lankstumas – svarbus veiksnys, kada reikia koreguoti savo veiksmus, keisti taktiką.
6. Mąstymo savarankiškumas – sugebėjimas savo jėgomis pačiam spręsti problemas.
7. Mąstymo kryptingumas – mokėjimas nesiblaškyti, koncentruoti savo mintis.
8. Mąstymo kritiškumas – visada turi būti kritiškas požiūris į savo varžovą (visur ir visada teisus žmogus būti negali).
13. Rekomendacijos treneriams kuriant motyvaciją?
14. Sugebėjimai?
Gebėjimus lemia individualios žmogaus savybės.
Žmogų galima vadinti gabiu, jeigu jis įsisavina veiksmus.
Sugebėjimai – paveldimi, ugdomi.
Sugebėjimai susiję su konkrečia veiklos rūšimi, todėl jie be veiklos neatsiejami.
15. Sporto psichologijos kryptys?
16. Grupių dinamika pagal Umanskį?
1. Konglomeratas – tik ką susibūrusi grupė, tai grupė egzistuojanti tuo pačiu laiku grupė, bet santykiai kol kas tik paviršutiniški.
2. Kooperacija –tokioje grupėje pradeda formuotis dalykiniai santykiai, kurie nukreipti į tikslo siekimą.
3. Korporacija – joje žmonės būna solidarūs, formuojasi korporacinė dvasia, tačiau senbūviai sunkiai bendrauja su naujais.
4. Kolektyvas.
17. Treniruočių proceso psichologiniai ypatumai?
18. Fizinio pasiruošimo psichologiniai ypatumai?
Mokymas ir treniruotė. Treniruočių metu, pedagoginiame procese formuojasi sportininko sugebėjimai.
Pratimų atlikimas susijęs su raumenų veikla.
Formuojamos taip pat sportininkų valios savybės pasaulėžiūra.
Mokymo procese keliami tam tikri reikalavimai:
1. Aktyvinti visus psichologinius procesus (pojūčius, suvokimą, atmintį, mąstymą, vaizduotę,...)
2. Aktyvinti dėmesio savybes (pastovumą, intensyvumą).
3. Ugdyti valios pastangas.
4. Formuoti gilius pastovius motyvus ir interesus sportui ir treniruočių procesui.
5. Ugdyti aukštus moralinius, intelektinius ir estetnius jausmus.
6. Formuoti individualų sporto veiklos stilių.
7. Panaudoti pasiektų rezultatų apskaitos ir kontrolės būdus.
19. Sporto veiklos struktūra?
20. Sporto veiklos įtaka sportininkų asmenybės charakterio formavimuisi?
21. Motyvacija sporte?
Motyvas – suvokta žmogaus aktyvumo priežastis, kuri nukreipta į tikslo siekimą.
Sudėtingas reiškinys, formuojasi esant poreikiui.
Tai žmogaus elgesio priežastis.
Susijęs su kalba, atmintimi, vaizdiniais.
Motyvacijos savokos :
Poreikis – individo būsena, kuria sukelia kai žmogui ko nors trūksta. Daugiausia poreikių yra pas žmogų:
- Biogeniniai: atsiranda, kada sutrinka žmogaus vidaus organų funkcionavimo pusiausvyra;
- Sociogeniniai: susiję su žmogaus socialiniu vystymu, jo istorija;
- Bio-socialiniai: kyla iš biologinių ir įgyja socialinę reikšmę, pvz: motiniškumo poreikis.
22. Valia sporte?
Valia – sąmoningas veiksmo atlikimas, įveikiant kliūtis.
Valingi tie žmonės, kurie susidoroja su sunkumais, tačiau kiekvienas veiksmas turi būti įveikiamas sąmoningai, nes sąmoningas veiksmo atlikimas yra atliekamas valios.
Valia glaudžiai susijusi su pažinimu, jausmais, dėmesiu ir kalba. Susijusi su mąstymu, tačiau nėra tapatūs. Kartais sportininkas parodo kokybišką mąstymą, tačiau jam trūksta valios atlikti tam tikrus sudėtingus jausmus.
Kiekvienoje sporto šakoje susiduriama su aibe veiksmų. Norint atlikti veiksmą reikia dėmesio, o dėmesiui sukoncentruoti reikia valios.
23. Grupių dinamika pagal Petrovskį?
1. Difuzinė – kur tarpusavio santykiai nėra sąlygojami bendra veikla.
2. Asociacija – joje tarpasmeniniai santykiai irgi nėra sąlygojami bendra veikla, bet jau pradedama suprasti, kad priklauso tai grupei.
3. Kooperacija – pradeda formuotis hierarchinė struktūra, pradeda aiškėti lyderis, nors vyrauja asmeniniai santykiai
4. Kolektyvas – aukščiausia stadija, kurioje vyksta dalykiniai santykiai. Korporaciją Petrovskis laikė kaip kolektyvą tik tai asocialia, visuomenei žalinga grupe.
24. Teigiamo mikroklimato formavimas sporto komandoje?
25. Sporto psichologijos dalykas ir uždaviniai?
Sporto veiklos pagrindinis uždavinys – išaiškinti žmogaus fizines galias.
Sportas kaip socialinių santykių sfera, nes atsidaro didžiulės galimybės bendrauti.
Sportas turi ir ekonominę reikšmę (loterijos, lažybų punktai,...).
26. Bendras ir specialus sportininkų psichologinis ruošimas?
27. Psichologinė asmenybės charakteristika?
28. Tarpasmeniniai santykiai sporto komandose?
29. Sportininkų asmenybės psichologinių savybių charakteristika?
30. Temperamento įtaka sporto veiklai?
31. Bendravimo ypatumai sporte?
Tris bendravimo aspektai:
1. Komunikacija
Tai bendravimas vykstantis tarp žmonių.
Komunikacijos priemonės – gestai, mimika, įvairūs ženklai.
Svarbiausia komunikacijos proceso ypatybė yra noras daryti įtaką kitam – poelgiu, elgesiu; todėl žmonės turi naudoti tą pačią kalbą.
Komunikacija yra ryški sporte, sporto žaidimuose, kada užkoduota ženklų sistema yra perduodama.
2. Interakcija
Susijusi su žmonių tarpusavio sąveika. Ypatingai šis procesas vyksta sporto žaidimuose. Tarpusavio sąveika gali vykti tarp partnerių ir varžovų.
Bendravimo forma:
- Koedukacija individualioji – atliekama nepriklausomai nuo kitų;
- Koedukacija palaipsniška – uždavinys sprendžiamas palaipsniškai;
- Koedukacija tarpusavio saveikaujančioji – sprendžia visi komandos dalyviai;
Gali vykti tik kai yra tarpusavio supratimas – priklausomas nuo to, kaip sėkmingai organizuojami veiksmai:
1) Vienodas teisingas situacijos įvertinimas – tada vyks sąveika;
2) Kiekvienam žaidėjui reikia vienodai teisingai įvertinti savo galimybes;
3) Partnerio galimybes;
4) Geri tarpusavio santykiai;
3. Percepcija
Tai yra vieno žmogaus supratimas kitų. Tam tikro vaizdinio susidarymas apie kitą žmogų. Tik taip žmogus gali suvokti, kad jis yra žmogus.
Galima išskirti tokius bendravimo faktorius:
- Veiklos sėkmė arba nesekmė
- Varžovų pajėgumas
- Rungtynių reikšmė
- Sportininkų pasiruošimas
- Tarpasmeniniai santykiai (dalykiniai ir asmeniai)
32. Gabumų rūšys?
Žmogaus sugebėjimai yra skirstomi į:
• Bendrą psichinį išsivystymą
• Specialieji – tai koks nors aukštas vieno dalyko išsivystymas (gera atmintis, aukštas intelektas, gera klausa ir tt.)
Žmogaus sugebėjimus galima skirti pagal psichinius procesus:
• Percepcinius – žmogaus sugebėjimas justi kvapus, skonį, taip pat gebantys justi grožį.
• Psichomotorinius – susiję su judesiais, tobulas kamuolio valdymas, stiprūs metimai, gražūs perdavimai.
• Protinius/intelektinius – yra labai svarbūs.
Trys tipai:
a) socialinis intelektas arba sugebėjimas pažinti žmones;
b)konkretus – gebėjimas pažinti daiktus, mokėti jais operuoti;
c) abstraktus – mokėjimas informacija perversti matematiniais simboliais.
33. Trumpa sporto psichologijos vystymosi istorija?
Savo vystyme praėjo 3 etapus:
1. Aprašomojo pobūdžio psichologija – užrašai iš stebėjimu.
2. Eksperimentinio tipo psichologija – bandymai.
3. Prognozuojamojo pobūdžio psichologija – šiuolaikinė.
Trumpa sporto psichologijos istorija
Sporto psichologijos vystymasis prasidėjo nuo Rusijos ir Amerikos.
Rusija – 4 periodai
1 periodas: 1920 – 1940 m.
P. Rudikas ir A. Puni laikomi sporto psichologijos pradininkais Rusijoje.
2 periodas: 1947 – 1952 m.
S. Geleršteinas;
Svarbus dėmesys skiriamas sportininkų psichologiniam pasiruošimui.
3 periodas: 1963 – 1977 m.
Šachmatininkas B. Alatorcevas įkūrė sporto psichologijos laboratoriją.
Nuo 1971 m. pradėjo veikti 2 sporto psichologijos poskyriai.
Pirmai vadovavo boksininkas A. Chudadovas; antrai – L. Gisenas.
4 periodas: 1978 – iki dabar
„Perestroika“ sustabdė psichologijos vystymasi.
Po jos buvo vykdomas pasiruošimas prieš olimpines žaidynes.
Vyravo modelinis sportininko pasiruošimas.
Nustatyta, kad žmogus išnaudoja apie 40% galimybių.
Amerika – 5 periodai
1 periodas: 1895 – 1920 m.
Normanas Tripletas tyrė dviratininkus ir nustatė, kad grupėje dviratininkas važiuoja greičiau, negu vienas.
2 periodas: 1921 – 1938 m.
Grifitas – vadinamas sporto psichologijos tėvu; įkūrė sporto psichologijos laboratoriją.
3 periodas: 1939 – 1965 m.
Sleteris – sukūrė sporto psichologijos tyrimo pamatus.
4 periodas: 1966 – 1977 m.
B. Ogivli stengėsi praktiškai pritaikyti žinias. Didelį dėmesį skyrė asmenybės brandai.
5 periodas: 1978 – iki dabar
Sporto psichologijos srityje dirba apie 2070 žmonių iš Europos, Azijos, Amerikos ir kitų šalių.
34. Psichologinis sportininko ruošimas varžyboms?
Kiekvienas žmogus, o ypač sportininkas, turi būti pasiruošęs bet kokiai veiklai, o ypač naujai. Sportininkas turi būti psichologiniame komforte. Jis turi turėti aukštą aspiracijų lygį (poreikiai aukšti bei vertybinės orientacijos), kad kuo mažiau būtų psichologinio nepasitikėjimo, o tik psichologinis nusiteikimas siekti tikslų.
Psichologinio ruošimo uždaviniai:
1. Reikia sportininką koncentruoti ir ruošti ilgalaikėms treniruotėms, jį reikia ruošti varžyboms (bendras psichologinis ruošimas).
2. Ruošti konkrečiom varžybom (specialus psichologinis ruošimas).
Sportininką reikia išmokyti ruošiantis konkrečioms varžyboms:
1. Metodų: Savireguliacija, dėmesio koncentracija,...
2. Sportininką reikia išmokyti modeliuoti varžybų sąlygas. MODELIAVIMAS
35. EVS1 metodika?
EVS1 – emocinės valios savybės metodas.
Koedukacinių sprendimų priėmimo metodika (KSP) – žaidėjų tarpusavio supratimas arba sąveika komandoje. Deriniai: I. 3 skirtingi amplua. II. 2 vienodi, 1 skirtingas. III. Kai dalyvauja 3 vienodi amplua.
36. Psichologinis stresas ir sporto varžybos?
Stresas- tai tokia žmogaus būsena, kylanti dėl ekstremalių žmogaus poelgių.
Didelis dėmesys skiriamas sporte psichologiniai streso būsenai.
Į streso būsena dabar įtraukiama ir motyvacija, intelektas ir kt.
Sportininkų emocinė būsena, intensyvumas ypač prieš stratą turi tiesioginę priklausomybę nuo streso.
Smitas – sukūrė streso modelį:
• Situacinis komponentas – tai susiję su ta aplinka, kuri iškelia sportininkui reikalavimus. Jeigu sportininko poreikiai ir jo galimybės yra pusiausvyroj, jo stresas gali būti minimalus. Aplinkos reikalavimai: stiprus varžovas, grubus treneris (išoriniai); sportininko motyvacija (vidiniai). Stresas būna ir tada, kai sportininkui keliami aukštesni reikalavimai nei jo galimybės (tada atsiranda liūdesys, stagnacija). Stresinę situaciją gali sukelti per didelis krūvis arba per mažas.
• Kognityvinis komponentas – mintyse sportininkas sukuria realybę, o po to į ją reaguoja. Sportininkų nuomonė apie pačius save gali tapti emocinėm reakcijom.
• Fiziologinis komponentas – sportininkas, kuris jaučia susijaudinimą, gali įvertiniti situaciją kaip pavojingą (gali jausti kažkokį jausmą širdyje, skrandyje, nors ten viskas gerai), sportininkas, kuris nesijaudina, stresinės situacijos nepavojingos.
• Elgesio komponentas – susijęs su sportininko reakcijomis į esamą situaciją. Jeigu sportininkas jaučia, kad jo reakcijos yra teisingos, suformuos teigiamas emocijas.
Norint sumažinti stresą, reikia sumažinti reikalavimus iškylančiom situacijom, arba padidinti sportininko meistriškumą. Savikontrolė, įtaiga, saviįtaiga yra keli būdai mažinantys stresą.
37. Socialinė- psichologinė grupės branda (SPGB)?
38. Streso įtaka sportininkų veiklai?
Sporto veiklos ypatumai:
1. Dideli sportiniai pasiekimai. Reikalauja didelių pastangų ir aišku būna streso būsena.
2. Kovoje vienodo pajėgumo sportininkai
3. Dideli varžybų ir treniruočių krūviai
4. Sportininkai susiduria su didėjančia protinio darbo programa.
5. Sportas tampa vis jaunesnis.
6. Sportas tampa asmenybės socializacijos faktoriais.
7. Į sportą skverbiasi mokslas.
Priešstartinė kovinė būsena - padeda sportininkui optimizuoti savo gebėjimus, nusiteikimas varžyboms, optimalus emocinis susijaudinimas.
Priešstartinis drugys – labai jaudinasi – tai juokiasi, tai verkia, mąsto nelogiškai, nekontroliuoja savo minčių, sutrinka koordinacija, trukdo mobilizuoti jėgas, kankina nemiga arba sapnuoja košmariškus sapnus, padidėjęs kraujospūdis.
Priešstartinė apatija – abejingumas.
39. Bendravimo samprata?
„Bendravimas, tai pati didžiausia prabanga“
Antuanas De Sent Egziuperi
Tai tam tikra žmonių sąveika, kontaktai, atsirandantys žmonių veikloje.
40. Lyderio funkcijos sporto komandose?
1. Organizacinė – lyderis iškelia tikslus, planuoja perspektyvas, formuoja komunikacijos kanalus, paskirsto komandos narių pareigas.
2. Informacinė – lyderis renka ir saugo informaciją, informaciją pateikia komandos nariams, prieš kiekvienas svarbias varžybas, tiek treneris tiek lyderis ieško informacijos apie būsimus varžovus.
3. Socializacinė – lyderio vaidmuo – suformuoti gerą psichologinį klimatą, stengtis, kad komandoje būtų elgiamasi laikantis elgesio ir moralės normų. Socializacijos procesas yra ir patirties įsisavinimo procesas.
41. Emocijų vaidmuo?
Emocijos atlieka:
1. Gynybynę funkciją – asociacija su baime. Jis išėjo į ringą ir iš karto matėsi, kad jis buvo apimtas baimės.
3. Mobilizuojančią funkciją – kada iškyla tam tikros emocijos, organizmas stengiasi prisitaikyti prie aplinkos sąlygų
4. Signalinę funkciją – visada organizmas prieš kažkokią reakciją gauna signalą, kurie būna negerovės arba gerovės signalai
5. Kompensacinę funkciją – ji atsiranda, kada žmogus susiduria su tokiomis situacijos, apie kurias nežino
6. Komunikacinę funkciją – kuo labiau išsivysčiusi būtybė, tuo stipresnė emocinė sfera.
42. Temperamentas, jo psichologinė charakteristika?
Psichologinė temperamento charakteristika:
Sangvinikas – judrus, žingeidus, karštas, garsiai kvatojantis, pasirinkdamas sporto šaką, renkasi judrias sporto šakas, treniruotėse nepastovūs, nemėgsta ilgo monotoniško darbo.
Cholerikas – labai emocingi, judrūs, aktyvūs, žaibiškai veikia, sportuoja ten kur reikia daug judrumo, vengia monotoniško darbo, būna startninio drūgio efektas prieš varžybas.
Flegmatikas – niekur neskubantis, sporte judesiai būna riboti, startinė būklė kovos būsenoje.
Melancholokas – labai jautrus, lėtas, nieko nesitiki, bet turi gerą uoslę sporte, labai atsakingas, tai daugiausiai individualių sporto šakų būklė, startinė apatija prieš varžybas būdinga.
43. Sporto veiklos struktūra?
1. Motyvacija
Motyvas – vienas; motyvacija – daug motyvų.
Motyvas ir tikslas yra tas pats. Tačiau motyvas turi klausimą „kodėl?“, o tikslas – „ko?“.
Motyvai gali būti specialus ir konkretus.
2. Technikos priemonės ir būdai
Tai pagrindiniai sporto veiklos struktūros elementai.
Judesio įgūdžiu technikos pranašumas lemia daug.
3. Judesio įgūdžiai
Automatizmas buvo laikomas pagrindine įgūdžio esme. Tačiau sąmone turi išlikti automatizme.
Atliekant kiekvieną pratimą į jį turėtų būti koncentruojamas dėmesys.
Tam reikalingos valios pastangos.
44. Techninio pasiruošimo psichologiniai ypatumai?
Ištvermės lavinimas:
Dalinai galima pasakyti, kad tai charakterio bruožas nepalūžti. Be nuovargio negali būti ištvermės. Nuovargį kiekvienas išgyveną individualiai. Nuovargio komponentai: bejėgiškumas, valios susilpnėjimas, mieguistumas, dėmesio sumažėjimas.
Nuovargio stadijos:
1. Silpnas pavargimo jausmas. Žmogus tokiu atveju gali palaikyti veiklos produktyvumą, bet tik valios pastangomis.
2. Darbingumo kritimas. Valios pastangos nebesugeba kontroliuoti veiklos.
3. Aštrus nuovargio jausmas.
Bloga treniruočių metodika gali išvesti sportininkus iš rikiuotės.
Lavininant ištvermę reikia naudoti stimuliacijos - mobilizacijos metodus. Reikalingi įsakymai sau (kentėk, platesni žingsniai, dažniau). Reikia darbingumą atstatančių pratimų.
Jėgos lavinimas:
Tai organizmo gebėjimas įveikti pasipriešinimą. Tai viena iš fizinių ypatybių reiklaingų visose sporto šakose. Irgi reikia valios pastangų. Jėgą galimą lavinti keliant didelius svorius ir keliant nedidelius svorius daug kartų.
Greitumo lavinimas:
Tai žmogaus gebėjimas atlikti veiksmus per tam tikrą trumpą laiko tarpą.
Reakcijos yra paprastos (startas). Turi savo struktūrą, kurioje periodai yra:
1. Paruošiamasis (latentinis)reakcijos periodas – prasideda nuo paruošiamojo signalo „dėmesio“ iki vukdomojo „marš“.
2. Slaptasis – nuo vykdomojo signalo „marš“ iki atsakančiojo veiksmo pradžios (netreniruojamas).
3. Baigiamasis – prasideda nuo atsakančiojo veiksmo pradžios iki pabaigos. Tai nėra svarbiausias periodas, nes jis eina ankstesnių dviejų periodų dėka.
Reakcijų tipai:
1. Sensorinis – būdinga sportininko dėmesys į vykdomąjį signalą, šios reakcijos lėčiausios (nuo 160-170ms).
2. Motorinis – sportininko dėmesys nukreiptas paruošiamajame reakcijos periode į pasiruošimą atsakomajam veksmui. Latentinis periodas labi trumpas (125ms).
3. Neutralus – sportininko dėmesys nukreiptas į laukiamą signalą ir pasiruošimą atsakomajam veiksmui. Latentinis periodas iki 150 ms.
Be paprastų reakcijų yra sudėtingos reakcijos. Sudėtingos reakcijos – reakcijos į kelis nežinomus dirgiklius (pasireiškia sporto žaidimų komandose).
III-ias tipas yra reakcijos į judantį objektą.
Vikrumo lavinimas:
Reikalingas visose sporto šakose.
45. Socialinė psichologinė komandų (grupių) charakteristika?
Grupė – tai žmonių bendrija, kuria jungia kažkoks bendras požymis.
Rūšys:
1. Sąlyginės grupės – grupė žmonių, kurie tarpusavyje nekontaktuoja (tarkim visų 12- okų grupė).
2. Realios grupės – tai egzistuojančios grupės.
3. Laboratorinės grupės – kai eksperimentatorius suformuoja tam tikrą grupę žmonių tyrimams.
4. Referentinės grupės (etaloninės) – kai asmenys vadovujasi priimtais tos grupės etalonais.
5. Kliko – anti visuomeninės grupės.
Bruožai grupėms:
1. Grupės autonomija
2. Grupės sutelktumas
3. Grupės narių elgesio kontrolė
4. Grupės narių padėtis ir vaidmenys
5. Grupės narių hierarchija
6. Konformiškumas – prisitaikymas prie grupės dominuojančių sąlygų
7. Laisvanoriškumas
8. Stabilumas
Grupėje svarbu trenerio kompetencija, mokėjimas bendrauti. Pastovūs asmeniniai kontaktai.
46. Asmenybės pažinimo būdai?
Kaip geriau pažinti asmenybę?
1. Būtina įvertinti žmogaus ypatumus.
2. Teisingai įvertinti konkrečią situaciją. Stengtis gauti kuo daugiau informacijos.
3. Būti komunikabiliems. Visada išklausyti savo auklėtinius.
4. Būti pastabiems. Stebėdami žmonių elgesį galima gauti labai daug informacijos.
5. Lieskite žinias apie psichologines strategijas. Tai padės įsisavinti psichologines žinias.
47. Bendravimo psichologiniai poveikio ir valdymo būdai?
Kiekvieno trenerio darbe bendravimo valdymas yra svarbiausias uždavinys. Jei šis uždavinys sprendžiamas teigiamai, galima teigti, kad yra optimizuojami tarpusavio santykiai.
Bendravimo būdų yra labai daug: prašymas, pasitikėjimas, moralinis rėmimas, patarimas, įtikinimas, įtaka, pagyrimas, apdovanojimas ir tt.
Socialinė psichologija skyria tokius bendravimo būdus:
Užkrėtimas – populiarus didelėse grupėse, kada vyksta religinės ekstazės, masinės psichozės; nesąmoningai pasiduodama bangos instinktui.
Dažniausiai būna nesąmoningas, žmogus lyg tai nekontroliuoja savęs, bet kaip ir įsijungai į bendrą katilą. Ypatingai tai pasireiškia kai prasideda panika, kuri atsiranda dėl informacijos pertekliaus arba trūkumo.
Dabartinėje visuomėje panika prasideda, kai būna drebėjimai, potvyniai..
Įtaiga – ypatinga poveikio forma, kada yra veikiama žmogaus psichika, kada mažinamas psichikos vaidmuo kuriam nors veiksmui. Žmogus žmogui daro poveikį, arba žmogus grupei daro poveikį. Susiformavęs pamatas yra emocinis.
Įtikinimas – pateikiami logiški įvertinimai. Logiškai pateikta informacija. Nenaudoti ilgo moralizavimo.
Pamėgdžiojimas – vyksta, kai sportininkas naudoja veiksmus, nužiūrėtus nuo kitų. Glaudžiai susijęs su konformizmu – tai yra prisitaikymas, veiksmų derinimas. Konformitiškumas – prisitaikymas prie aplinkos; apie 80 procentų žmonių linkę prisitaikyti.
48. Tarpasmeniniai santykiai ir konfliktai?
Santykiai – tai subjektyviai išgyvenami žmonių ryšiai.
Tarpasmeniniai santykiai formuojasi skirtingai, nes žmogus turi savo teigiamų, neigiamų bruožų ir tie santykiai formuojasi taip, kaip žmogus juos priima.
Tuesday, September 22, 2009
Asmenybės psichologija sporte
1. Motyvo sąvoka?
Motyvas – suvokta žmogaus aktyvumo priežastis, kuri nukreipta į tikslo siekimą.
Sudėtingas reiškinys, formuojasi esant poreikiui.
Tai žmogaus elgesio priežastis.
Susijęs su kalba, atmintimi, vaizdiniais.
Dėl ko gyvename? Gyvename tam, kad valgytume ar valgome, kad gyventume?
2. Žmogaus motyvacinės sferos struktūra.
Motyvacijos savokos :
Poreikis – individo būsena, kuria sukelia kai žmogui ko nors trūksta. Daugiausia poreikių yra pas žmogų:
- Biogeniniai: atsiranda, kada sutrinka žmogaus vidaus organų funkcionavimo pusiausvyra;
- Sociogeniniai: susiję su žmogaus socialiniu vystymu, jo istorija;
- Bio-socialiniai: kyla iš biologinių ir įgyja socialinę reikšmę, pvz: motiniškumo poreikis.
Iš visų poreikių galima išskirti:
Mažesniuosius – mityba
Aukštesniuosius – laisvalaikis (pvz. teatras)
Maslow – humanistinės idėjos atstovas; skyria 5 asmenybes poreikių lygius:
1. Biologiniai
2. Saugumo – daugiausia pasireiškia vaikystėje
3. Meilės ir emocinių ryšių
4. Savigarbos ir pareigos
5. Savirealizacijos – noras, gebėjimas atskleisti savo gabumus
Pažiūrėkite kokie vaikai yra judrūs. Judėjimas yra įgymtas.
Tyrimas:
Apribojus žmonių judėjimą 15 parų, tyriamieji atsisakė klausytis muzikos, bendrauti, susilpnėjo atmintis ir kita.
Sportininką traukia kaip judėjimo, taip ir įtampos poreikis.
3. Sporto veiklos motyvų dinamika.
Motyvų dinamika, psichologas Puni:
1) Pradinės sporto veiklos motyvai: fizinio patrauklumo, sporto veiklos būtinumo
2) Tolimesnis motyvų vystymasis: moraliniai, estetiniai, gerovės motyvai
3) Didėlio meistriškumo stadijos motyvai: rezultatų ir sėkmės motyvai
4. Pagrindinės rekomendacijos kuriant sportininkų motyvacijas:
1) Norint padidinti motyvaciją, būtina įvertinti situacijas ir asmenines savybes.
2) Būtina įvertinti motyvų visumą.
3) Pakeisti aplinkos sąlygas. Modeliuoti treniruočių metų sąlygas, būsimas per varžybas.
4) Trenerio kompetencija. Treneris turi stiprią įtaką motyvacijai.
5) Panaudoti elgesio ir modyfikacijos metodus. Pakeisti nepriimtinus motyvus ir sustiprinti silpnus.
Sporto Psichologijos Metodai
Sportinės veiklos progresas vyksta dėl vis gilėjančio žmogaus pažinimo. Mokslo kontrolė sporto veikloje. Sporto psichologai vis labiau įtakoja sportininkų rezultatus.
Bet reikia gerai suprasti sporto psichologija ir jos dėsningumus.
Į sporto psichologija veržiasi matematika, bet nereikia pamiršti, kad sporto psichologai turi vadovautis stebėjimo metodu.
Anksčiau galvojama, kad žmogus gali pažinti tik save.
Sporto psichologijos metodai:
1. Organizaciniai:
1) Lyginamasis
2) Longitiudinis - ilgalaikis
3) Kompleksinis – metodikų kompleksas
2. Empiriniai (skaičių rinkimas, stebėjimas):
a) Stebėjimas –
1) savistaba;
2) laisvas stebėjimas;
3) standartizuotas;
4) įjungiamasis;
5) neįjungiamasis;
b) Apklausa –
1) žodinė;
2) raštu;
3) laisva;
4) standartizuota – sudaroma tam tikra programa;
c) Testai –
1) projekciniai;
d) Eksperimentai –
1) naturalus;
2) laboratorinis;
Eksperimentas bus tada, kai bus 2 kintamieji.
3. Socialiniai-psichologiniai
4. Mokslinių faktorių kokybinės ir kiekybinės analizės metodai
5. Interpretacijos metodai
Situacijos niekada nebūna vienodos, jos niekada nesikartoja.
KLAUSIMAI EGZAMINUI, EMOCIJOS IR JAUSMAI:
1. Emocijų ir jausmų rušys
Emocijos tai žmogaus tam tikrų situacijų arba reiškinių išgyvenimas.
Tai tam tikra žmogaus sąveikos su aplinka atspindėjimo forma, kuri išreiškia savo pasitenkinimą arba nepasitenkinimą, baimę, džiaugsmą.
Skirstomos į:
- teigiamos / malonios: džiaugsmas, susižavėjimas;
- neigiamos / nemalonios: pyktis, liūdesys, baimė;
Kiek reiškia mimika ir kaip ji įtakoja emocijų suvokimą.
Jausmai atsiranda vėliau už emocijas, nes ten turi įtakos šeimos, mokykla ir pati asmenybės branda.
Iš kur jos atsiranda ir kaip kyla, kartais yra neaišku.
Skiriamos jausmų būsenos:
- nuotaika - ilgai trunkanti psichinė būsena, kurios gali būti kaip teigiamos, taip ir neigiamos;
Nuotaikos gali atsirasti dėl įvairių minčių.
Jei organizme yra skausmingi procesai, nuotaikos gali būti nemalonios.
Nuotaiką veikia išoriniai dirgikliai (šiukšlynas namie nuotaiką veikia neigiamai :)).
Labai garsi muzika gali veikti nuotaiką neigiamai, tačiau kartais ji gali veikti ir teigiamai.
Nuotaikos gali kysti dėl tarpusavio santykių (vyrai, kai jus su merginomis bendraujate, stenkitės joms blogų žodžių nesakyti, o sakyti tokius, pvz: „Aš tave tipo myliu“ :).
Nuotaikos gali likti ir / ar keistis dėl vaizdinių, pvz: lietuviai laimėjo prieš bulgarus – pakilo nuotaika?
Žmogus turi suprasti priežastis, kurios sukelia nuotaikos.
- afektas – stipri, trumpa emocinė reakcija, kuri kyla pasikeitus aplinkos sąlygoms;
Reiškiasi staigiais judesiais.
Tokią būseną sukelia pergyvinimai, išgyvenimai, vidiniai konfliktai.
Afekto būsenoje sumažėja sąmonės kontrolė.
Jeigu afektas labai stiprus, žmogus gali netekti sąmonės.
Todėl esant afekto būsenoje, reikėtų išmokti kontroliuoti savo veiksmus ir elgesį. Tačiau svarbu jausti ribą; kartais prasmingiau būtų išeiti iš situacijos.
- aistra - atsiduodama jai visą gyvenimą.
- depresija - kada žmogų kankina liūdesys, ilgesys; žmogus jaučia savo kaltę.
Depresijos metu suletėja mąstymas, greičiau pavargstama.
Daugiausia depresija serga moterys dėl to, kad jos yra nepastovios.
- frustracija – prasideda po slenksčia afekto būsenos.
- nerimas – dėl pavojaus, prieš atsakingas varžybas.
Baimė yra reakcija į realų, tiesioginį pavojų.
Nerimas – reakcija dėl pavojaus.
Pavyzdžiui: artėja valstybinis egzaminas – nerimas, klausimas per egzamina – baimė.
Ypatingai pasireiškia prieš varžybas – padažnėja kvėpavimas,
- stresas
2. Emocijų vaidmuo
Emocijos atlieka:
1. Gynybynę funkciją – asociacija su baime. Jis išėjo į ringą ir iš karto matėsi, kad jis buvo apimtas baimės.
3. Mobilizuojančią funkciją – kada iškyla tam tikros emocijos, organizmas stengiasi prisitaikyti prie aplinkos sąlygų
4. Signalinę funkciją – visada organizmas prieš kažkokią reakciją gauna signalą, kurie būna negerovės arba gerovės signalai
5. Kompensacinę funkciją – ji atsiranda, kada žmogus susiduria su tokiomis situacijos, apie kurias nežino
6. Komunikacinę funkciją – kuo labiau išsivysčiusi būtybė, tuo stipresnė emocinė sfera.
Moraliniai jausmai – susiję su meile darbui, sąžiningumu.
Kas yra intelektas?
Tai protas; tai sugebėjimas protingai elgtis, įsisavinti žinias ir mokėti jas panaudoti.
Estetiniai jausmai – kaip žmogus sugeba gerėtis supančiu pasauliu, pvz: žaidėjai ateina su gražia ar negražia apranga sukelia tam tikrą estetinį vaizdą.
Žmogaus branda padeda suprasti tą grožį.
3. Emocijų ir jausmų skirtumai
4. Aukštesnieji jausmai
5. Sportinių emocijų ir jausmų ypatumai
Sportiniam susijaudinimui būdingas jėgų antplūdis. Skirtingose sporto šakose būna skirtingas susijaudinimas.
Skirtingose sporto šakose susijaudinimas būna skirtingas, pvz:
Maratonas – sportininkai išbėgo ir tiek;
Kovos menai – amerikietiškos imtynės ir bushido;
Gimnastika – mergaitė ant buomo;
Įkvėpimas - tai kovos būklė svarbių, įtemptų varžybų metu. Kai pas sportininką ateina įkvėpimas, jis gali nugalėti įvairius krūvius. Tačiau tokios emocijos dažniausiai būna trumpos.
Sporto susidomėjimą keičia sėkmė ir nesėkmė.
Esant susidomėjimui sportininkai nejaučia nuovargio, skausmo. Būdavo atvėjų, kai sportininkai baigdavo rungtynes su sulaužyta ranka, pirštu. Priklauso nuo motyvo, susidomėjimo.
Jei susidomėjimas kartais perauga į per didelį azartą, tuomet atsiranda fanatizmas. Bet kokia jo forma yra žalinga. Fanatikai tampa grūbiais, amoraliais, išnyksta humaniškumas, jų veiksmai gauna agresyvų atspalvį.
Sportinis pyktis per varžybas kartais atsiranda nelauktai. Pasireiškia dalis agresyvumo.
Sportinis pasidydžiavimas – kuo sunkesnė pergalė, tuo didesnis pasidydžiavimas.
Sportinė garbė – skiriasi nuo pasidydžiavimo, nes ji gali būti prarasta. Garbės jausmas verčia sportininką būti pasiruošusiam, ginti savo statusą.
Konkurencija – pavydas kitiems. Protingas pavydas nėra blogai, tačiau šis žodis jau perduoda „esmę“, pvz: „Aš tau pavydžiu“ pasakyta su maloniu tonu vistiek perteikią žinią, kad žmogus pavydi, tik jis perteikia tai švelnesne forma.
- Jis viską žino.
- „Whiskas“ yra kačių maistas.
KONTROLINIAI KLAUSIMAI, VALIA:
1. Valios samprata?
Valia – sąmoningas veiksmo atlikimas, įveikiant kliūtis.
Valingi tie žmonės, kurie susidoroja su sunkumais, tačiau kiekvienas veiksmas turi būti įveikiamas sąmoningai, nes sąmoningas veiksmo atlikimas yra atliekamas valios.
Valia glaudžiai susijusi su pažinimu, jausmais, dėmesiu ir kalba. Susijusi su mąstymu, tačiau nėra tapatūs. Kartais sportininkas parodo kokybišką mąstymą, tačiau jam trūksta valios atlikti tam tikrus sudėtingus jausmus.
Kiekvienoje sporto šakoje susiduriama su aibe veiksmų. Norint atlikti veiksmą reikia dėmesio, o dėmesiui sukoncentruoti reikia valios.
2. Valios jėga ir valios veiksmai?
Valios savybės:
1. Viena iš svarbiausių valios savybių – TIKSLO SIEKIMAS.
2. Atkaklumas
3. Pasitikėjimas
Drausmė, ryžtas, užsispyrimas ir t.t.
EVS1 – emocinių valios savybių metodas.
3. Valios savybės būdingos sporto veiklai?
Sportiniam pasiruošimui svarbiausia:
1. Ruošiant sportininką, reikia nepamiršti jo intelekto, moralės tobulinimo.
2. Būtina tobulinti savarankiškumą, kritinį mąstymą.
3. Išmokyti sportininką racionaliai naudoti žinias ir įgūdžius, siekinat tikslo, pasitikint savimi, siekiant skirtingo inspiracionio lygio.
4. Fizinis, techninis sportinis rengimas.
4. Valios savybių savireguliacijos principai?
Savireguliacijos būdai:
1. Kompleksinis būdas, laisva savireguliacija – masažai, žodinė pagalba,...
2. Sistemiškumo savireguliacija – tai saviįtaiga.
3. Sąmoningumas – didelio sportinio meistriškumo sportininkas turi sąmoningai įsisavinti valios treniravimo būdus.
4. Mobilizuotumas.
5. Pasitikėjimas.
6. Savikontrolė.
5. Valios savybių ugdymo būdai sporte?
Sėkmė sporte priklauso nuo mokėjimo tobulai valdyti savo veiksmus, emocijas, psichines būsenas ir palaikyti maksimalų darbingumą nuovargio metu. Norint tai atlikti reikalingi savireguliacijos įgūdžiai. Savireguliacija nesunkiai prieinama sportininkui. Įtaigos metodai taip pat nesunkiai prieinami sportininkui. Bet savireguliacijai reikia turėti įgūdžius.
KONTROLINIAI KLAUSIMAI, TEMPERAMENTAS:
1. Temperamento samprata ir jų tipai?
2. Fiziologiniai temperamento pagrindai?
3. Temperamento įtaka sporto veiklai?
Temperamentas - tai įgimta žmogaus savybė.
Krečmeris, Šeldonas žmogaus temperamentą skirstė pagal kūno sandarą.
Pagal Krečmerį:
1. Piknikai (kresnas, vidutinio ūgio, galva - kaklas suaugę)
2. Astenikai (liesas, aukštas)
3. Atletai
Psichologinė temperamento charakteristika:
Sangvinikas – judrus, žingeidus, karštas, garsiai kvatojantis, pasirinkdamas sporto šaką, renkasi judrias sporto šakas, treniruotėse nepastovūs, nemėgsta ilgo monotoniško darbo.
Cholerikas – labai emocingi, judrūs, aktyvūs, žaibiškai veikia, sportuoja ten kur reikia daug judrumo, vengia monotoniško darbo, būna startninio drūgio efektas prieš varžybas.
Flegmatikas – niekur neskubantis, sporte judesiai būna riboti, startinė būklė kovos būsenoje.
Melancholokas – labai jautrus, lėtas, nieko nesitiki, bet turi gerą uoslę sporte, labai atsakingas, tai daugiausiai individualių sporto šakų būklė, startinė apatija prieš varžybas būdinga.
CHARAKTERIS:
Žmogaus pastovių savybių visuma. Charakteris labai išryškėja, kai žmogus būna ilgai vienas ir kaip jis į save žiūri.
Galima išskirti tokius charakterio bruožus: intelektinis, emocinis ir valinis.
Intelektas
Emocijos
Valios savybės – žmogus, kuris neturi valios, neturi ir charakterio.
Leonhard, Ličko – mokslininkai skyrę daug dėmesio charakteriui. Pagal juos:
1. Hypertiminis charakteris – judrus, su pakilia nuotaika, labai pasitiki, mėgsta pasigirti.
2. Cikloidinis ch. – dirglūs, linkę į apatiją, jautriai reaguoja į pastabas, paaugliai dažniausiai būna namuose.
3. Labilus tipas – nuotaika tai pakili tai prislėgta, vaikai tikisi iš kitų pagalbos.
4. Astenoneuroidinis tipas – būdingas greitas nuovargis, ypač protinio darbo metu.
5. Sensityvinis tipas – yra jautrūs, vaikai nemėgsta judrių žaidimų, atviri būna su tais su kuriais bendrauja, būna klusnūs, prisirišę prie tėvų, labai pareigingi.
6. Psichosteninis tipas – vaikai linkę į mąstymą, greitų judesių, atsargūs, įžvalgūs.
7. Šizoidinis – uždari, vaikai nebendraujantys, demonstruoja emocinį šaltumą, neturi užuojautos.
8. Epileptoidinis tipas – jaunuoliai dažnai verkia, nervuoja aplinkinius, mėgsta kanakinti gyvūnus, vaikai grupėje moka įtikti vadovams.
9. Isteroidiniai – trokšta dėmesio, egoistai, nemėgsta, kada šalia jų giria kitą.
10. Nepastovus – linkę į pasilinksminimus, negalvoja apie savo ateitį.
11. Konforminis tipas – tai paklusnūs autoritetams žmonės, prisitaikėliai, pasiruošę išduoti draugą, kad tik jiems būtų geriau.
Kaip ir temperamento taip ir charakterio tipų grynų nebūna, būna mišrūs.
KONTROLINIAI KLAUSIMAI, GEBĖJIMAI:
1. Sugebėjimų samprata ir rūšys?
2. Gabumai, talentas, genialumas?
3. Sugebėjimas bendrauti?
4. Dalykiniai pažintiniai sugebėjimai?
Gebėjimus lemia individualios žmogaus savybės. Žmogų galima vadinti gabiu, jeigu jis įsisavina veiksmus. Aukštas ūgis dar nereiškia, kad jis turi sugebėjimų, bet aišku ūgis turi privalumų.
Sugebėjimai – paveldimi, ugdomi.
Sugebėjimai susiję su konkrečia veiklos rūšimi, todėl jie be veiklos neatsiejami.
Negalima tapti geru sportininku, jeigu tai veiklai nėra potraukio.
Jeigu gabumai būna labai labai labai aukšti, toks sportininkas vadinamas genialus.
Genialūs žmonės padeda žmonijai judėti pirmyn.
Žmogaus sugebėjimai yra skirstomi į:
• Bendrą psichinį išsivystymą
• Specialieji – tai koks nors aukštas vieno dalyko išsivystymas (gera atmintis, aukštas intelektas, gera klausa ir tt.)
Žmogaus sugebėjimus galima skirti pagal psichinius procesus:
• Percepcinius – žmogaus sugebėjimas justi kvapus, skonį, taip pat gebantys justi grožį.
• Psichomotorinius – susiję su judesiais, tobulas kamuolio valdymas, stiprūs metimai, gražūs perdavimai.
• Protinius/intelektinius – yra labai svarbūs.
Trys tipai:
a) socialinis intelektas arba sugebėjimas pažinti žmones;
b)konkretus – gebėjimas pažinti daiktus, mokėti jais operuoti;
c) abstraktus – mokėjimas informacija perversti matematiniais simboliais.
Dar galima išskirti vieną sugebėjimą – tai gebėjimas bendrauti su žmonėmis. Pažintinis intelektas.
Greitas skaitymas: mokslas ar fantastika?
Pradėtas dėstyti prieš 50 metų.
Kalbos
Sintetinės, pvz. Anglų kalba
Analitinės, pvz. Lietuvių kalba
Lietuvių kalba yra sunkesnė, nei anglų, kuri žymiai supaprastėjo nuo Šekspyro laikų.
Lietuvių kalboje žodžių reikšmę generuoja galūnės. Anglų kalboje prasmės supratimas priklauso nuo žodžių sekos sakinyje, todėl greito skaitymo metodikos šioms kalboms skiriasi.
Anglų kalba turi apie 500,000 žodžių. Tik 10,000 yra labiausiai naudojamų.
Kaip žmonės mokėsi skaityti?
1) A B C D – raidžių skaitymo mokymasis;
2) AU - AU – raidžių kombinacijos skaitymo mokymasis;
MA – MY – TĖ – žodžių mokymasis; sunkiausia dalis, nes vaiko, ypač 5-7 metų (kai pradeda mokytis skaityti) operatyvioji atmintis yra ribota. Pvz: vaikas mato tėvų pavyzdį, yra skatinamas, todėl įveikia šį barjerą;
3) _ _ _ _. - sakinio skaitymo mokymasis. Skaitymo progresas gali sustoti šioje vietoje, nes tiesiog nėra žinoma, kaip tobulėti toliau;
4) ____. ____. ____. – sakinių, pastraipų skaitymo mokymasis. Norint prie to pereiti reikia specifinių žinių ir susipažinti su greito skaitymo metodika, kuri neturi progreso ribų. Prieinama ir įmanoma kiekvienam, tiesiog žmonės nežino ką, kaip daryti ir kad išvis galima kažką daryti.
Faktoriai, įtakojantys skaitymo galimybes:
1. Periferika
- Centrinė 30°
- 180°
- Skaitymo: 2-3 žodžiai
Žurnaluose, laikraščiuose tekstas pateiktas siauriuose stulpeliuose, 4-5 cm, todėl pateikta medžiaga yra skaitoma greičiau, negu knygoje.
Kadangi akys atlieka intensyvų darbą, išsausėja ašaros, akys parausta, pasireiškia nuovargis.
Skaityme dalyvauja akys ir smegenys. Jei pavargsta vienas iš jų, skaitymo greitis ir suvokimas silpnės.
Į skaitymo procesą įtrauktas papildomas komponentas (pirštas, pieštukas) palaikys tempą ir discipliną.
Lavinant periferiką, reikėtų fiksuoti dėmesį į tašką ir stengtis aprėpti kuo daugiau vaizdinio ploto.
2. Artikuliacija - skaitomų žodžių kartojimas mintyse.
Vaikystėje ji buvo būtina tam, kad išmokti skaityti.
Žmogus turi užtektinai patirties, kad galėtų suvokti žodžius kaip vaizdinius, bet dažniausiai negali atsisakyti įpročio artikuliuoti.
3. Anticipacija – gebėjimas atspėti.
Greitesnis vizualinis informacijos apdirbimas.
Kaip išsiugdyti?
1) Stebėti save sąmoningai – savikontrolė
Padeda meditacija, joga. Tikslas – išmokti sustabdyti ir kontroliuoti greitai besisukančias mintis, išvengti nereikalingų, blaškančių minčių, kad skaitymas būtų produktyvesnis.
2) Bereikšmė frazė
Kartoti atmintyje tam tikrą frazę, pvz: tram pam pam, ir pastoviai ją kartojant skaityti tekstą. Idėja yra ta, kad didesnis dėmesys yra skiriamas tariamajai frazei, todėl skaitomą tekstą pasidaro sunku tarti mintyse, nes mintyse jau „sukasi“ bereikšmė frazė .
3) Dėmesio nukreipimas
Pavyzdžiui į kvėpavimą. Panaši idėja kaip ir bereikšmės frazės, tik čia dėmesys nukreipiamas į natūralų procesą.
Taip pat mokytis yra lengviau grojant muzikai. Daina yra stiprus dirgiklis, sukuriantis foną, kuris nukreipia dėmesį nuo mažesnių, tokiu kaip garsai kambaryje (šeimos narių kalbos, verdantis arbatinukas ir tt.) bei išorėje (pravažiuojančių mašinų garsai, vėjo užęsys ir tt.).
Tačiau yra vienas trūkumas – jei daina yra su žodžiais, mes pradėsime juos tarti mintyse ir koncentracija į skaitymą sumažės.
Todėl radijo klausimasis kartais, ypač kai vyksta radijo vedėjo pranešimai, gali trūkdyti skaityti. Geriausiai būtų pasirinkti muziką be žodžių.
Praktiniai patarimai:
- Siauras tekstas skaitosi greičiau (lengva pritaikyti skaitant internete)
- Suskaldyti tekstą į stulpelius
- FireFox Adds-On programa RSVP
- www.skaitymas.lt
- Rodyklinis skaitymas – sukurtas Evelin Wood, kuri stebėjo natūraliai skaitančius žmones
- Eksperimentas:
Chronometras, 10 puslapių teksto, paskaičiuoti teksto žodžius.
5 puslapius skaityti su tempu, sekant su pirštu ar pieštuku. Skaitant kas 2-3 žodį pastebėsite, kad „neperskaityti“ žodžiai vistiek patenka į atmintį. Paskaičiuoti kiek laiko užtruko.
Tai svarbi asmeninė patirtis.
Greitis ir suvokimas
Vidutinis skaitymo greitis yra 150-250 žodžių.
Mąstome greičiau nei skaitome. Tyrimų rezultatai pateikia, kad dauguma žmonių panaudoja tik apie 30-40% smegenų galimybių, smegenų „užkrovimo“. Liekantys 70-60% lieka nepanaudoti. Reikia nebijoti savęs užkrauti, jei norime pasiekti tikslą.
Žodžio atpažinimas užima laiką. Kuo greitesnis bus atpažinimas, tuo greitesnis bus skaitymas.
Klaidinga yra manyti, kad suvokimas augs kartu su greičiu. Suvokimą ir greitį reikia treniruoti atskirai ir surasti optimalų jų santykį. Todėl patartina:
1) Priprasti prie naujo skaitymo greičio, akių fiksacijos;
2) Susipažinti su suvokimo lavinimu;
3) Išmokti atsirinkti – apie 80% teksto yra tiesiog konstrukcinė informacija, kuri sukuria foną, karkasą. Esmė, kuri yra reikšminga, randasi likusioje dalyje, apie 20%;
4) Skaitant su tempu ir baigus skaityti, sugrįžti ir peržvelgti tekstą dar kartą;
5) Lavinti vizualinę (naudoja didžioji dalis žmonių) ir/ar girdimąją atmintį, pvz: skaityti tekstą apvertus knygą 180°;
6) Foto atminties lavinimas – „fotografuoti“ aplinką. Esant vienoje ar kitoje vietoje trumpam koncentruotį dėmesį į aplinkoje esančius daiktus, jų formas, spalvas, kiekį, po to atkurti jas mintyse.
Nesurušiuotos sąvokos:
Žodis „citrina“ ir jos vaizdinys yra vienas ir tas pats.
Ergonomiškas dizainas.
Atkarpą prabėgsite greičiau su grupe nei vienas, nes bus stipresnis tempas bei disciplina.
Aivaras
www.discovereading.com
Thursday, September 10, 2009
SPORTO PSICHOLOGIJA
„Svarbiausia niekada neprarasti vilties“
Leonas Meidus
Sporto psichologija kaip mokslo šaka yra jauna, apie 70-80 metų.
Savo vystyme praėjo 3 etapus:
1. Aprašomojo pobūdžio psichologija – užrašai iš stebėjimu.
2. Eksperimentinio tipo psichologija – bandymai.
3. Prognozuojamojo pobūdžio psichologija – šiuolaikinė.
Trumpa sporto psichologijos istorija
Sporto psichologijos vystymasis prasidėjo nuo Rusijos ir Amerikos.
Rusija – 4 periodai
1 periodas: 1920 – 1940 m.
P. Rudikas ir A. Puni laikomi sporto psichologijos pradininkais Rusijoje.
2 periodas: 1947 – 1952 m.
S. Geleršteinas;
Svarbus dėmesys skiriamas sportininkų psichologiniam pasiruošimui.
3 periodas: 1963 – 1977 m.
Šachmatininkas B. Alatorcevas įkūrė sporto psichologijos laboratoriją.
Nuo 1971 m. pradėjo veikti 2 sporto psichologijos poskyriai.
Pirmai vadovavo boksininkas A. Chudadovas; antrai – L. Gisenas.
4 periodas: 1978 – iki dabar
„Perestroika“ sustabdė psichologijos vystymasi.
Po jos buvo vykdomas pasiruošimas prieš olimpines žaidynes.
Vyravo modelinis sportininko pasiruošimas.
Nustatyta, kad žmogus išnaudoja apie 40% galimybių.
Amerika – 5 periodai
1 periodas: 1895 – 1920 m.
Normanas Tripletas tyrė dviratininkus ir nustatė, kad grupėje dviratininkas važiuoja greičiau, negu vienas.
2 periodas: 1921 – 1938 m.
Grifitas – vadinamas sporto psichologijos tėvu; įkūrė sporto psichologijos laboratoriją.
3 periodas: 1939 – 1965 m.
Sleteris – sukūrė sporto psichologijos tyrimo pamatus.
4 periodas: 1966 – 1977 m.
B. Ogivli stengėsi praktiškai pritaikyti žinias. Didelį dėmesį skyrė asmenybės brandai.
5 periodas: 1978 – iki dabar
Sporto psichologijos srityje dirba apie 2070 žmonių iš Europos, Azijos, Amerikos ir kitų šalių.
Sportas
Sportas – veikla, kuri padeda ugdyti žmogų kaip asmenybę.
Per sportą galima labai daug pasiekti.
Sportas atveria galimybes bendravimui.
Sporto veiklos turinys: darbas, mokymasis ir žaidimai.
Sporto veiklos struktūra:
1. Motyvacija
Motyvas – vienas; motyvacija – daug motyvų.
Motyvas ir tikslas yra tas pats. Tačiau motyvas turi klausimą „kodėl?“, o tikslas – „ko?“.
Motyvai gali būti specialus ir konkretus.
2. Technikos priemonės ir būdai
Tai pagrindiniai sporto veiklos struktūros elementai.
Judesio įgūdžiu technikos pranašumas lemia daug.
3. Judesio įgūdžiai
Automatizmas buvo laikomas pagrindine įgūdžio esme. Tačiau sąmone turi išlikti automatizme.
Atliekant kiekvieną pratimą į jį turėtų būti koncentruojamas dėmesys.
Tam reikalingos valios pastangos.
Valia reikalinga ir baimėms įveikti.
Ar yra pas jus baimių? Tai ko jus bijot?
Sporto treniruotė – ilgalaikis ir kryptingas sportininko asmenybės, bei jo fizinių, techninių, taktinių ir intelektinių savybių ir gebėjimų tobulinimas, pirmiausia sportiniais pratimais.
Treniruočių procesui būdinga:
- Sportininko asmenybės auklėjimas, mokymas, lavinimas – ugdymas;
- Sporto treniruotėje vyksta pojūčių tobulinimas;
- Pateikiami fiziniai krūviai, prie kurių kūnas turėtų adaptuotis;
Rezultatyvumas priklauso nuo sportininko požiūrio. Jei yra pasitikėjimas, pasitenkinimas – rezultatai turėtų būti geresni.
Tačiau per didelis arba per mažas pasitikėjimas gali žmogui pakenkti.
Psichinis krūvis – psichinių savybių reguliavimas ekstremaliomis sąlygomis.
Sporto varžybos
Tai dorovinių visuomenės taisyklių, žmonių tarpusavio santykių vystymasis kovos, pergalių, pralaimėjimų metu; geriausių rezultatų siekimas pasirinktoje šakoje, savo tikslų patenkinimo modelis.
Be varžybų nėra sporto.
Bendri varžybų ypatumai:
1. Sporto varžybos veikia kaip stimuliuojantis faktorius.
2. Tikslas – pergalė.
3. Įtakoja sportininko statusą visuomenėje; atneša jam garbę, jei jis laimi.
4. Varžybos yra visada asmeniškai reikšmingos.
5. Jos sukuria tokią emocinę būklę, kuri gali teigiamai ar neigiamai paveikti veiklą.
6. Į varžybas žiūrima kaip į sportininko valios, jausmų, proto kovą.
7. Techninio rezultato augimas sportininkui kelia aukštus reikalavimus.
Sporto psichologijos kryptys
1) Bihevioristinė
Tai elgesio psichologija.
Tai objektyvus gamtos mokslas, kuris gali padėti prognozuoti žmogaus elgesį.
Watsonas, Torndait - atliko tyrimus su gyvūnais ir perkėlė patirtį į žmogaus elgesį.
Pagrindinė formulė: stimulas – reacija – organizmas gauna stimulą (dirgiklį) ir jis į tą dirgiklį atsako reakcija.
2) Psicho-fiziologinė
Ryšys tarp galvos smegenų ir fizinės veiklos.
Sporto specialistams svarbus grįžtamasis ryšys. Tokia informacija padeda susiorientuoti žmogaus funkcinėje sistemoje.
3) Kognityvinė-bihevioristinė
Kognityvizmas – pažinimo procesas.
Daugiausia dėmesio skiriama sportininko pažintinėms procesams.
Sportininko elgesys priklauso nuo sportininko minčių ir jų interpretacijos.
Apibendrinimas
Sporto psichologija tyria sportininko elgesį, jo psichinių savybių kaitą ekstremaliomis treniruočių ir varžybų sąlygomis.
Bendravimo psichologija
„Bendravimas, tai pati didžiausia prabanga“
Antuanas De Sent Egziuperi
Tai tam tikra žmonių sąveika, kontaktai, atsirandantys žmonių veikloje.
Tris bendravimo aspektai:
1. Komunikacija
Tai bendravimas vykstantis tarp žmonių.
Komunikacijos priemonės – gestai, mimika, įvairūs ženklai.
Svarbiausia komunikacijos proceso ypatybė yra noras daryti įtaką kitam – poelgiu, elgesiu; todėl žmonės turi naudoti tą pačią kalbą.
Komunikacija yra ryški sporte, sporto žaidimuose, kada užkoduota ženklų sistema yra perduodama.
Todėl žmogus turi būti įsisąvinęs:
- Kodifikacijos
- Dekodifikacijos sistemas
2. Interakcija
Susijusi su žmonių tarpusavio sąveika. Ypatingai šis procesas vyksta sporto žaidimuose. Tarpusavio sąveika gali vykti tarp partnerių ir varžovų.
Bendravimo forma:
- Koedukacija individualioji – atliekama nepriklausomai nuo kitų;
- Koedukacija palaipsniška – uždavinys sprendžiamas palaipsniškai;
- Koedukacija tarpusavio saveikaujančioji – sprendžia visi komandos dalyviai;
Gali vykti tik kai yra tarpusavio supratimas – priklausomas nuo to, kaip sėkmingai organizuojami veiksmai:
1) Vienodas teisingas situacijos įvertinimas – tada vyks sąveika;
2) Kiekvienam žaidėjui reikia vienodai teisingai įvertinti savo galimybes;
3) Partnerio galimybes;
4) Geri tarpusavio santykiai;
3. Percepcija
Tai yra vieno žmogaus supratimas kitų. Tam tikro vaizdinio susidarymas apie kitą žmogų. Tik taip žmogus gali suvokti, kad jis yra žmogus.
Yra tam tikros žmonių kategorijos:
Vieni žino.
Kiti žino, ko žino.
Treti nežino, bet žino, ko nežino.
Paskutinieji nežino ir nežino, ko nežino.
Bendravimas – prasmingas žmogaus gyvenimas.
Galima išskirti tokius bendravimo faktorius:
- Veiklos sėkmė arba nesekmė
- Varžovų pajėgumas
- Rungtynių reikšmė
- Sportininkų pasiruošimas
- Tarpasmeniniai santykiai (dalykiniai ir asmeniai)
Veiklos sėkmė vienas iš stipriausių bendravimo faktorių. Kada žaidimas vyksta sėkmingai ir bendravimas vyksta gerai.
Kada žaidimas vyksta nesėkmingai, treneris ir partneriai labai pergyvena dėl situacijos, dėl to emocinis triukšmas padidėja 13 kartų.
Kiekviena karta reikia koreguoti savo elgesį.
Jei komandoje vienas partneris silpnas o kiti ne, tai irgi turi įtakos bendravimui. Silpnas sportininkas nesugeba planuoti savo veiklos; stiprus – mato keleta ėjimą į priekį, sugeba prognozuoti.
Įtaką komandoje daugiausiai turi patyręs žaidejas, mažiausią statusą turi naujokai.
Lyderio vaidmenį turi vyresni.
Esant reikšmingom varžybom, seni blogi santykiai tam tikram laikui nublanksta, tačiau po to vėl sugrįžta.
Bendravimo poveikio valdymo būdai
Kiekvieno trenerio darbe bendravimo valdymas yra svarbiausias uždavinys. Jei šis uždavinys sprendžiamas teigiamai, galima teigti, kad yra optimizuojami tarpusavio santykiai.
Bendravimo būdų yra labai daug: prašymas, pasitikėjimas, moralinis rėmimas, patarimas, įtikinimas, įtaka, pagyrimas, apdovanojimas ir tt.
Socialinė psichologija skyria tokius bendravimo būdus:
Užkrėtimas – populiarus didelėse grupėse, kada vyksta religinės ekstazės, masinės psichozės; nesąmoningai pasiduodama bangos instinktui.
Dažniausiai būna nesąmoningas, žmogus lyg tai nekontroliuoja savęs, bet kaip ir įsijungai į bendrą katilą. Ypatingai tai pasireiškia kai prasideda panika, kuri atsiranda dėl informacijos pertekliaus arba trūkumo.
Dabartinėje visuomėje panika prasideda, kai būna drebėjimai, potvyniai..
Įtaiga – ypatinga poveikio forma, kada yra veikiama žmogaus psichika, kada mažinamas psichikos vaidmuo kuriam nors veiksmui. Žmogus žmogui daro poveikį, arba žmogus grupei daro poveikį. Susiformavęs pamatas yra emocinis.
Įtikinimas – pateikiami logiški įvertinimai. Logiškai pateikta informacija. Nenaudoti ilgo moralizavimo.
Pamėgdžiojimas – vyksta, kai sportininkas naudoja veiksmus, nužiūrėtus nuo kitų. Glaudžiai susijęs su konformizmu – tai yra prisitaikymas, veiksmų derinimas. Konformitiškumas – prisitaikymas prie aplinkos; apie 80 procentų žmonių linkę prisitaikyti.
Sportininką labai veikia rezultato siekimas, jo matymas.
Darbas su komanda
Svarbiausia sumodeliuoti bendravimą.
Darbas su lyderiais
Nevisada treneris gali atspėti lyderį komandoje. Jei treneris gerai pažįsta sportininkus kaip asmenybes, jų psichines savybes, tai turės įtaką teigiamai atmosferai susidaryti.
Rekomendacijos, kad vyktų bendravimas ir tarpusavio santykiai:
1. Treneris privalo išaiškinti tokius lyderius, kurie turi stipresnį socialinį jautrumą.
2. Treneris pasirinka lyderį, kaip pagalbininką, kuris papildytų jo darbą, nuostatas.
3. Kapitoną pasirinkti ne pagal populiarumą, o pagal jo gabumus.
4. Treneris, kaip komandos lyderis, arba sportininkas lyderis, turi suformuoti požiūrį į konfliktus ir įtampas.
Asmenybės psichologija sporte
Nuo kada žmogus tampa asmenybe?
Nuo tada, kai pradeda bendrauti.
Asmenybę tiria įvairiausi mokslai. Pati asmenybė atsiskleidžia veikloje, eigoje, santykiuose su aplinka. Tik kiekvienas mokslas įžvelgia asmenybę savaip ir visur yra dalis tiesos.
Asmenybė, tai konkreti visuomeninių santykių sistema, kuri susiformavo gyvenimo praktikoje; tai konkretus žmogus, su savo psichikos savitumais, santykiais su aplinkiniais ir pačiu savimi.
Asmenybę padeda suprasti savokos:
Žmogus – vienintelis turi sąmonę.
Sąmonė - tai aukštai organizuota materijos savybė, galinti atspindėti pasaulį realiais vaizdais; kada žmogus gali pažinti supanti pasaulį, elgtis protingai.
Mąstymas – analizė, sintezė, konvergencija (vienas teisingo sprendimo suradimas)
Žmogus turi ne tik sąmonę, bet ir savimonę – sugeba suvokti pati save.
Individas – atskira būtybė, kuri egzistuoja laike ir erdvėje. Į pasaulį atėjęs žmogus tampa individu.
Individualybė – pasaulyje nėra nei vieno medžio, ant kurio būtų du vienodi lapai, taip pat kaip ir nėra dviejų tų pačių žmonių. Ir tai, kas tai parodo, galima išskirti kaip individualybę.
Froidas – teigiė, kad žmogų veikia agresija ir libido.
Žmogus elgiasi taip, kaip pas ji užsiprogramuoja sąmonė ir veiksmai.
Froidas tyrė daugiausia lygonius, todėl dominuoja seksualinis potraukis ir jei jis yra nepatenkinamas, žmogus tampa agresyvus.
Sąmonė, pasąmonė, ikisąmonė – trys sluoksniai. Pagal jį, žmogus visada yra egoistu. Viskas koncentruojasi pasąmonėje: sapnai, prisiminimai iš vaikystės.
Jis tyrė šias sritis ir įrodė, kad niekas nedingsta, viska patirtis „renkasi“ ir lieka pasąmonėje.
Kaip geriau pažinti asmenybę?
1. Būtina įvertinti žmogaus ypatumus.
2. Teisingai įvertinti konkrečią situaciją. Stengtis gauti kuo daugiau informacijos.
3. Būti komunikabiliems. Visada išklausyti savo auklėtinius.
4. Būti pastabiems. Stebėdami žmonių elgesį galima gauti labai daug informacijos.
5. Lieskite žinias apie psichologines strategijas. Tai padės įsisavinti psichologines žinias.
Psichologinės strategijos
1. Specialūs planai.
2. Turėti priemones, kurios padėtų susitvarkyti su nenumatytomis aplinkybėmis.
3. Koncentruoti dėmesį į būsimas varžybas.
4. Varžybų išvakarėse atlikti ideomotorinę treniruotę.
5. Prieš varžybas nesijaudinti, negalvoti apie varžovus. Susikoncentruoti dėmesį į tai, ką galite kontroliuoti.
6. Paruošti varžybų eigos planus.
7. Išmokti valdyti susijaudinimą ir nerimą.
Sportininkų savybės:
4. Visapusiškas fizinis išsivystymas
5. Būdingas aukštas organizmo darbingumas
6. Būdingas išskirtynis kūno valdymas: jėga, ištvermė, koordinacija
7. Geras išvystytas pojūčių (regėjimo, suvokimo) procesai
8. Tobula ideo-motorika
9. Gerai išvystyti dėmesio ir jo apimties procesas
10. Gerai išvystyta regimoji atmintis
11. Ryškus operatyvinis mąstymas
12. Visapusiškai išvystyta emocinė sfera
13. Būdingas sugebėjimas greitai orientuotis ir priimti teisingus sprendimus
14. Gerai išvystytos valios savybės: drausmė, ryštas, drąsa
15. Būdingas komukabilumas, draugiškumas
16. Sugebėjimas teisingai įvertinti savo ir kitų žmonių veiksmus, prognozuoti tolimesnius veiksmus