SPORTO PSICHOLOGIJA

„Svarbiausia niekada neprarasti vilties“

Leonas Meidus

Sporto psichologija kaip mokslo šaka yra jauna, apie 70-80 metų.

Savo vystyme praėjo 3 etapus:

1. Aprašomojo pobūdžio psichologija – užrašai iš stebėjimu.

2. Eksperimentinio tipo psichologija – bandymai.

3. Prognozuojamojo pobūdžio psichologija – šiuolaikinė.

Trumpa sporto psichologijos istorija

Sporto psichologijos vystymasis prasidėjo nuo Rusijos ir Amerikos.

Rusija – 4 periodai

1 periodas: 1920 – 1940 m.

P. Rudikas ir A. Puni laikomi sporto psichologijos pradininkais Rusijoje.

2 periodas: 1947 – 1952 m.

S. Geleršteinas;

Svarbus dėmesys skiriamas sportininkų psichologiniam pasiruošimui.

3 periodas: 1963 – 1977 m.

Šachmatininkas B. Alatorcevas įkūrė sporto psichologijos laboratoriją.

Nuo 1971 m. pradėjo veikti 2 sporto psichologijos poskyriai.

Pirmai vadovavo boksininkas A. Chudadovas; antrai – L. Gisenas.

4 periodas: 1978 – iki dabar

„Perestroika“ sustabdė psichologijos vystymasi.

Po jos buvo vykdomas pasiruošimas prieš olimpines žaidynes.

Vyravo modelinis sportininko pasiruošimas.

Nustatyta, kad žmogus išnaudoja apie 40% galimybių.

Amerika – 5 periodai

1 periodas: 1895 – 1920 m.

Normanas Tripletas tyrė dviratininkus ir nustatė, kad grupėje dviratininkas važiuoja greičiau, negu vienas.

2 periodas: 1921 – 1938 m.

Grifitas – vadinamas sporto psichologijos tėvu; įkūrė sporto psichologijos laboratoriją.

3 periodas: 1939 – 1965 m.

Sleteris – sukūrė sporto psichologijos tyrimo pamatus.

4 periodas: 1966 – 1977 m.

B. Ogivli stengėsi praktiškai pritaikyti žinias. Didelį dėmesį skyrė asmenybės brandai.

5 periodas: 1978 – iki dabar

Sporto psichologijos srityje dirba apie 2070 žmonių iš Europos, Azijos, Amerikos ir kitų šalių.

Sportas

Sportas – veikla, kuri padeda ugdyti žmogų kaip asmenybę.

Per sportą galima labai daug pasiekti.

Sportas atveria galimybes bendravimui.

Sporto veiklos turinys: darbas, mokymasis ir žaidimai.

Sporto veiklos struktūra:

1. Motyvacija

Motyvas – vienas; motyvacija – daug motyvų.

Motyvas ir tikslas yra tas pats. Tačiau motyvas turi klausimą „kodėl?“, o tikslas – „ko?“.

Motyvai gali būti specialus ir konkretus.

2. Technikos priemonės ir būdai

Tai pagrindiniai sporto veiklos struktūros elementai.

Judesio įgūdžiu technikos pranašumas lemia daug.

3. Judesio įgūdžiai

Automatizmas buvo laikomas pagrindine įgūdžio esme. Tačiau sąmone turi išlikti automatizme.

Atliekant kiekvieną pratimą į jį turėtų būti koncentruojamas dėmesys.

Tam reikalingos valios pastangos.

Valia reikalinga ir baimėms įveikti.

Ar yra pas jus baimių? Tai ko jus bijot?

Sporto treniruotė – ilgalaikis ir kryptingas sportininko asmenybės, bei jo fizinių, techninių, taktinių ir intelektinių savybių ir gebėjimų tobulinimas, pirmiausia sportiniais pratimais.

Treniruočių procesui būdinga:

- Sportininko asmenybės auklėjimas, mokymas, lavinimas – ugdymas;

- Sporto treniruotėje vyksta pojūčių tobulinimas;

- Pateikiami fiziniai krūviai, prie kurių kūnas turėtų adaptuotis;

Rezultatyvumas priklauso nuo sportininko požiūrio. Jei yra pasitikėjimas, pasitenkinimas – rezultatai turėtų būti geresni.

Tačiau per didelis arba per mažas pasitikėjimas gali žmogui pakenkti.

Psichinis krūvis – psichinių savybių reguliavimas ekstremaliomis sąlygomis.

Sporto varžybos

Tai dorovinių visuomenės taisyklių, žmonių tarpusavio santykių vystymasis kovos, pergalių, pralaimėjimų metu; geriausių rezultatų siekimas pasirinktoje šakoje, savo tikslų patenkinimo modelis.

Be varžybų nėra sporto.

Bendri varžybų ypatumai:

1. Sporto varžybos veikia kaip stimuliuojantis faktorius.

2. Tikslas – pergalė.

3. Įtakoja sportininko statusą visuomenėje; atneša jam garbę, jei jis laimi.

4. Varžybos yra visada asmeniškai reikšmingos.

5. Jos sukuria tokią emocinę būklę, kuri gali teigiamai ar neigiamai paveikti veiklą.

6. Į varžybas žiūrima kaip į sportininko valios, jausmų, proto kovą.

7. Techninio rezultato augimas sportininkui kelia aukštus reikalavimus.

Sporto psichologijos kryptys

1) Bihevioristinė

Tai elgesio psichologija.

Tai objektyvus gamtos mokslas, kuris gali padėti prognozuoti žmogaus elgesį.

Watsonas, Torndait - atliko tyrimus su gyvūnais ir perkėlė patirtį į žmogaus elgesį.

Pagrindinė formulė: stimulas – reacija – organizmas gauna stimulą (dirgiklį) ir jis į tą dirgiklį atsako reakcija.

2) Psicho-fiziologinė

Ryšys tarp galvos smegenų ir fizinės veiklos.

Sporto specialistams svarbus grįžtamasis ryšys. Tokia informacija padeda susiorientuoti žmogaus funkcinėje sistemoje.

3) Kognityvinė-bihevioristinė

Kognityvizmas – pažinimo procesas.

Daugiausia dėmesio skiriama sportininko pažintinėms procesams.

Sportininko elgesys priklauso nuo sportininko minčių ir jų interpretacijos.

Apibendrinimas

Sporto psichologija tyria sportininko elgesį, jo psichinių savybių kaitą ekstremaliomis treniruočių ir varžybų sąlygomis.

Bendravimo psichologija

„Bendravimas, tai pati didžiausia prabanga“

Antuanas De Sent Egziuperi

Tai tam tikra žmonių sąveika, kontaktai, atsirandantys žmonių veikloje.

Tris bendravimo aspektai:

1. Komunikacija

Tai bendravimas vykstantis tarp žmonių.

Komunikacijos priemonės – gestai, mimika, įvairūs ženklai.

Svarbiausia komunikacijos proceso ypatybė yra noras daryti įtaką kitam – poelgiu, elgesiu; todėl žmonės turi naudoti tą pačią kalbą.

Komunikacija yra ryški sporte, sporto žaidimuose, kada užkoduota ženklų sistema yra perduodama.

Todėl žmogus turi būti įsisąvinęs:

- Kodifikacijos

- Dekodifikacijos sistemas

2. Interakcija

Susijusi su žmonių tarpusavio sąveika. Ypatingai šis procesas vyksta sporto žaidimuose. Tarpusavio sąveika gali vykti tarp partnerių ir varžovų.

Bendravimo forma:

- Koedukacija individualioji – atliekama nepriklausomai nuo kitų;

- Koedukacija palaipsniška – uždavinys sprendžiamas palaipsniškai;

- Koedukacija tarpusavio saveikaujančioji – sprendžia visi komandos dalyviai;

Gali vykti tik kai yra tarpusavio supratimas – priklausomas nuo to, kaip sėkmingai organizuojami veiksmai:

1) Vienodas teisingas situacijos įvertinimas – tada vyks sąveika;

2) Kiekvienam žaidėjui reikia vienodai teisingai įvertinti savo galimybes;

3) Partnerio galimybes;

4) Geri tarpusavio santykiai;

3. Percepcija

Tai yra vieno žmogaus supratimas kitų. Tam tikro vaizdinio susidarymas apie kitą žmogų. Tik taip žmogus gali suvokti, kad jis yra žmogus.

Yra tam tikros žmonių kategorijos:

Vieni žino.

Kiti žino, ko žino.

Treti nežino, bet žino, ko nežino.

Paskutinieji nežino ir nežino, ko nežino.

Bendravimas – prasmingas žmogaus gyvenimas.

Galima išskirti tokius bendravimo faktorius:

- Veiklos sėkmė arba nesekmė

- Varžovų pajėgumas

- Rungtynių reikšmė

- Sportininkų pasiruošimas

- Tarpasmeniniai santykiai (dalykiniai ir asmeniai)

Veiklos sėkmė vienas iš stipriausių bendravimo faktorių. Kada žaidimas vyksta sėkmingai ir bendravimas vyksta gerai.

Kada žaidimas vyksta nesėkmingai, treneris ir partneriai labai pergyvena dėl situacijos, dėl to emocinis triukšmas padidėja 13 kartų.

Kiekviena karta reikia koreguoti savo elgesį.

Jei komandoje vienas partneris silpnas o kiti ne, tai irgi turi įtakos bendravimui. Silpnas sportininkas nesugeba planuoti savo veiklos; stiprus – mato keleta ėjimą į priekį, sugeba prognozuoti.

Įtaką komandoje daugiausiai turi patyręs žaidejas, mažiausią statusą turi naujokai.

Lyderio vaidmenį turi vyresni.

Esant reikšmingom varžybom, seni blogi santykiai tam tikram laikui nublanksta, tačiau po to vėl sugrįžta.

Bendravimo poveikio valdymo būdai

Kiekvieno trenerio darbe bendravimo valdymas yra svarbiausias uždavinys. Jei šis uždavinys sprendžiamas teigiamai, galima teigti, kad yra optimizuojami tarpusavio santykiai.

Bendravimo būdų yra labai daug: prašymas, pasitikėjimas, moralinis rėmimas, patarimas, įtikinimas, įtaka, pagyrimas, apdovanojimas ir tt.

Socialinė psichologija skyria tokius bendravimo būdus:

Užkrėtimas – populiarus didelėse grupėse, kada vyksta religinės ekstazės, masinės psichozės; nesąmoningai pasiduodama bangos instinktui.

Dažniausiai būna nesąmoningas, žmogus lyg tai nekontroliuoja savęs, bet kaip ir įsijungai į bendrą katilą. Ypatingai tai pasireiškia kai prasideda panika, kuri atsiranda dėl informacijos pertekliaus arba trūkumo.

Dabartinėje visuomėje panika prasideda, kai būna drebėjimai, potvyniai..

Įtaiga – ypatinga poveikio forma, kada yra veikiama žmogaus psichika, kada mažinamas psichikos vaidmuo kuriam nors veiksmui. Žmogus žmogui daro poveikį, arba žmogus grupei daro poveikį. Susiformavęs pamatas yra emocinis.

Įtikinimas – pateikiami logiški įvertinimai. Logiškai pateikta informacija. Nenaudoti ilgo moralizavimo.

Pamėgdžiojimas – vyksta, kai sportininkas naudoja veiksmus, nužiūrėtus nuo kitų. Glaudžiai susijęs su konformizmu – tai yra prisitaikymas, veiksmų derinimas. Konformitiškumas – prisitaikymas prie aplinkos; apie 80 procentų žmonių linkę prisitaikyti.

Sportininką labai veikia rezultato siekimas, jo matymas.

Darbas su komanda

Svarbiausia sumodeliuoti bendravimą.

Darbas su lyderiais

Nevisada treneris gali atspėti lyderį komandoje. Jei treneris gerai pažįsta sportininkus kaip asmenybes, jų psichines savybes, tai turės įtaką teigiamai atmosferai susidaryti.

Rekomendacijos, kad vyktų bendravimas ir tarpusavio santykiai:

1. Treneris privalo išaiškinti tokius lyderius, kurie turi stipresnį socialinį jautrumą.

2. Treneris pasirinka lyderį, kaip pagalbininką, kuris papildytų jo darbą, nuostatas.

3. Kapitoną pasirinkti ne pagal populiarumą, o pagal jo gabumus.

4. Treneris, kaip komandos lyderis, arba sportininkas lyderis, turi suformuoti požiūrį į konfliktus ir įtampas.

Asmenybės psichologija sporte

Nuo kada žmogus tampa asmenybe?

Nuo tada, kai pradeda bendrauti.

Asmenybę tiria įvairiausi mokslai. Pati asmenybė atsiskleidžia veikloje, eigoje, santykiuose su aplinka. Tik kiekvienas mokslas įžvelgia asmenybę savaip ir visur yra dalis tiesos.

Asmenybė, tai konkreti visuomeninių santykių sistema, kuri susiformavo gyvenimo praktikoje; tai konkretus žmogus, su savo psichikos savitumais, santykiais su aplinkiniais ir pačiu savimi.

Asmenybę padeda suprasti savokos:

Žmogus – vienintelis turi sąmonę.

Sąmonė - tai aukštai organizuota materijos savybė, galinti atspindėti pasaulį realiais vaizdais; kada žmogus gali pažinti supanti pasaulį, elgtis protingai.

Mąstymas – analizė, sintezė, konvergencija (vienas teisingo sprendimo suradimas)

Žmogus turi ne tik sąmonę, bet ir savimonę – sugeba suvokti pati save.

Individas – atskira būtybė, kuri egzistuoja laike ir erdvėje. Į pasaulį atėjęs žmogus tampa individu.

Individualybė – pasaulyje nėra nei vieno medžio, ant kurio būtų du vienodi lapai, taip pat kaip ir nėra dviejų tų pačių žmonių. Ir tai, kas tai parodo, galima išskirti kaip individualybę.

Froidas – teigiė, kad žmogų veikia agresija ir libido.

Žmogus elgiasi taip, kaip pas ji užsiprogramuoja sąmonė ir veiksmai.

Froidas tyrė daugiausia lygonius, todėl dominuoja seksualinis potraukis ir jei jis yra nepatenkinamas, žmogus tampa agresyvus.

Sąmonė, pasąmonė, ikisąmonė – trys sluoksniai. Pagal jį, žmogus visada yra egoistu. Viskas koncentruojasi pasąmonėje: sapnai, prisiminimai iš vaikystės.

Jis tyrė šias sritis ir įrodė, kad niekas nedingsta, viska patirtis „renkasi“ ir lieka pasąmonėje.

Kaip geriau pažinti asmenybę?

1. Būtina įvertinti žmogaus ypatumus.

2. Teisingai įvertinti konkrečią situaciją. Stengtis gauti kuo daugiau informacijos.

3. Būti komunikabiliems. Visada išklausyti savo auklėtinius.

4. Būti pastabiems. Stebėdami žmonių elgesį galima gauti labai daug informacijos.

5. Lieskite žinias apie psichologines strategijas. Tai padės įsisavinti psichologines žinias.

Psichologinės strategijos

1. Specialūs planai.

2. Turėti priemones, kurios padėtų susitvarkyti su nenumatytomis aplinkybėmis.

3. Koncentruoti dėmesį į būsimas varžybas.

4. Varžybų išvakarėse atlikti ideomotorinę treniruotę.

5. Prieš varžybas nesijaudinti, negalvoti apie varžovus. Susikoncentruoti dėmesį į tai, ką galite kontroliuoti.

6. Paruošti varžybų eigos planus.

7. Išmokti valdyti susijaudinimą ir nerimą.

Sportininkų savybės:

4. Visapusiškas fizinis išsivystymas

5. Būdingas aukštas organizmo darbingumas

6. Būdingas išskirtynis kūno valdymas: jėga, ištvermė, koordinacija

7. Geras išvystytas pojūčių (regėjimo, suvokimo) procesai

8. Tobula ideo-motorika

9. Gerai išvystyti dėmesio ir jo apimties procesas

10. Gerai išvystyta regimoji atmintis

11. Ryškus operatyvinis mąstymas

12. Visapusiškai išvystyta emocinė sfera

13. Būdingas sugebėjimas greitai orientuotis ir priimti teisingus sprendimus

14. Gerai išvystytos valios savybės: drausmė, ryštas, drąsa

15. Būdingas komukabilumas, draugiškumas

16. Sugebėjimas teisingai įvertinti savo ir kitų žmonių veiksmus, prognozuoti tolimesnius veiksmus