Greitas skaitymas yra pakankamai naujas mokslas, susidedantys iš įvairių neuromokslų, anatomijos žinių, kalbotyros, informatikos ir kitų dalykų.
Pradėtas dėstyti prieš 50 metų.
Kalbos
Sintetinės, pvz. Anglų kalba
Analitinės, pvz. Lietuvių kalba
Lietuvių kalba yra sunkesnė, nei anglų, kuri žymiai supaprastėjo nuo Šekspyro laikų.
Lietuvių kalboje žodžių reikšmę generuoja galūnės. Anglų kalboje prasmės supratimas priklauso nuo žodžių sekos sakinyje, todėl greito skaitymo metodikos šioms kalboms skiriasi.
Anglų kalba turi apie 500,000 žodžių. Tik 10,000 yra labiausiai naudojamų.
Kaip žmonės mokėsi skaityti?
1) A B C D – raidžių skaitymo mokymasis;
2) AU - AU – raidžių kombinacijos skaitymo mokymasis;
MA – MY – TĖ – žodžių mokymasis; sunkiausia dalis, nes vaiko, ypač 5-7 metų (kai pradeda mokytis skaityti) operatyvioji atmintis yra ribota. Pvz: vaikas mato tėvų pavyzdį, yra skatinamas, todėl įveikia šį barjerą;
3) _ _ _ _. - sakinio skaitymo mokymasis. Skaitymo progresas gali sustoti šioje vietoje, nes tiesiog nėra žinoma, kaip tobulėti toliau;
4) ____. ____. ____. – sakinių, pastraipų skaitymo mokymasis. Norint prie to pereiti reikia specifinių žinių ir susipažinti su greito skaitymo metodika, kuri neturi progreso ribų. Prieinama ir įmanoma kiekvienam, tiesiog žmonės nežino ką, kaip daryti ir kad išvis galima kažką daryti.
Faktoriai, įtakojantys skaitymo galimybes:
1. Periferika
- Centrinė 30°
- 180°
- Skaitymo: 2-3 žodžiai
Žurnaluose, laikraščiuose tekstas pateiktas siauriuose stulpeliuose, 4-5 cm, todėl pateikta medžiaga yra skaitoma greičiau, negu knygoje.
Kadangi akys atlieka intensyvų darbą, išsausėja ašaros, akys parausta, pasireiškia nuovargis.
Skaityme dalyvauja akys ir smegenys. Jei pavargsta vienas iš jų, skaitymo greitis ir suvokimas silpnės.
Į skaitymo procesą įtrauktas papildomas komponentas (pirštas, pieštukas) palaikys tempą ir discipliną.
Lavinant periferiką, reikėtų fiksuoti dėmesį į tašką ir stengtis aprėpti kuo daugiau vaizdinio ploto.
2. Artikuliacija - skaitomų žodžių kartojimas mintyse.
Vaikystėje ji buvo būtina tam, kad išmokti skaityti.
Žmogus turi užtektinai patirties, kad galėtų suvokti žodžius kaip vaizdinius, bet dažniausiai negali atsisakyti įpročio artikuliuoti.
3. Anticipacija – gebėjimas atspėti.
Greitesnis vizualinis informacijos apdirbimas.
Kaip išsiugdyti?
1) Stebėti save sąmoningai – savikontrolė
Padeda meditacija, joga. Tikslas – išmokti sustabdyti ir kontroliuoti greitai besisukančias mintis, išvengti nereikalingų, blaškančių minčių, kad skaitymas būtų produktyvesnis.
2) Bereikšmė frazė
Kartoti atmintyje tam tikrą frazę, pvz: tram pam pam, ir pastoviai ją kartojant skaityti tekstą. Idėja yra ta, kad didesnis dėmesys yra skiriamas tariamajai frazei, todėl skaitomą tekstą pasidaro sunku tarti mintyse, nes mintyse jau „sukasi“ bereikšmė frazė .
3) Dėmesio nukreipimas
Pavyzdžiui į kvėpavimą. Panaši idėja kaip ir bereikšmės frazės, tik čia dėmesys nukreipiamas į natūralų procesą.
Taip pat mokytis yra lengviau grojant muzikai. Daina yra stiprus dirgiklis, sukuriantis foną, kuris nukreipia dėmesį nuo mažesnių, tokiu kaip garsai kambaryje (šeimos narių kalbos, verdantis arbatinukas ir tt.) bei išorėje (pravažiuojančių mašinų garsai, vėjo užęsys ir tt.).
Tačiau yra vienas trūkumas – jei daina yra su žodžiais, mes pradėsime juos tarti mintyse ir koncentracija į skaitymą sumažės.
Todėl radijo klausimasis kartais, ypač kai vyksta radijo vedėjo pranešimai, gali trūkdyti skaityti. Geriausiai būtų pasirinkti muziką be žodžių.
Praktiniai patarimai:
- Siauras tekstas skaitosi greičiau (lengva pritaikyti skaitant internete)
- Suskaldyti tekstą į stulpelius
- FireFox Adds-On programa RSVP
- www.skaitymas.lt
- Rodyklinis skaitymas – sukurtas Evelin Wood, kuri stebėjo natūraliai skaitančius žmones
- Eksperimentas:
Chronometras, 10 puslapių teksto, paskaičiuoti teksto žodžius.
5 puslapius skaityti su tempu, sekant su pirštu ar pieštuku. Skaitant kas 2-3 žodį pastebėsite, kad „neperskaityti“ žodžiai vistiek patenka į atmintį. Paskaičiuoti kiek laiko užtruko.
Tai svarbi asmeninė patirtis.
Greitis ir suvokimas
Vidutinis skaitymo greitis yra 150-250 žodžių.
Mąstome greičiau nei skaitome. Tyrimų rezultatai pateikia, kad dauguma žmonių panaudoja tik apie 30-40% smegenų galimybių, smegenų „užkrovimo“. Liekantys 70-60% lieka nepanaudoti. Reikia nebijoti savęs užkrauti, jei norime pasiekti tikslą.
Žodžio atpažinimas užima laiką. Kuo greitesnis bus atpažinimas, tuo greitesnis bus skaitymas.
Klaidinga yra manyti, kad suvokimas augs kartu su greičiu. Suvokimą ir greitį reikia treniruoti atskirai ir surasti optimalų jų santykį. Todėl patartina:
1) Priprasti prie naujo skaitymo greičio, akių fiksacijos;
2) Susipažinti su suvokimo lavinimu;
3) Išmokti atsirinkti – apie 80% teksto yra tiesiog konstrukcinė informacija, kuri sukuria foną, karkasą. Esmė, kuri yra reikšminga, randasi likusioje dalyje, apie 20%;
4) Skaitant su tempu ir baigus skaityti, sugrįžti ir peržvelgti tekstą dar kartą;
5) Lavinti vizualinę (naudoja didžioji dalis žmonių) ir/ar girdimąją atmintį, pvz: skaityti tekstą apvertus knygą 180°;
6) Foto atminties lavinimas – „fotografuoti“ aplinką. Esant vienoje ar kitoje vietoje trumpam koncentruotį dėmesį į aplinkoje esančius daiktus, jų formas, spalvas, kiekį, po to atkurti jas mintyse.
Nesurušiuotos sąvokos:
Žodis „citrina“ ir jos vaizdinys yra vienas ir tas pats.
Ergonomiškas dizainas.
Atkarpą prabėgsite greičiau su grupe nei vienas, nes bus stipresnis tempas bei disciplina.
Aivaras
www.discovereading.com
No comments:
Post a Comment