Asmenybės psichologija sporte

KONTROLINIAI KLAUSIMAI, MOTYVAS IR MOTYVACIJA:

1. Motyvo sąvoka?

Motyvas – suvokta žmogaus aktyvumo priežastis, kuri nukreipta į tikslo siekimą.
Sudėtingas reiškinys, formuojasi esant poreikiui.
Tai žmogaus elgesio priežastis.
Susijęs su kalba, atmintimi, vaizdiniais.

Dėl ko gyvename? Gyvename tam, kad valgytume ar valgome, kad gyventume?

2. Žmogaus motyvacinės sferos struktūra.

Motyvacijos savokos :

Poreikis – individo būsena, kuria sukelia kai žmogui ko nors trūksta. Daugiausia poreikių yra pas žmogų:
- Biogeniniai: atsiranda, kada sutrinka žmogaus vidaus organų funkcionavimo pusiausvyra;
- Sociogeniniai: susiję su žmogaus socialiniu vystymu, jo istorija;
- Bio-socialiniai: kyla iš biologinių ir įgyja socialinę reikšmę, pvz: motiniškumo poreikis.

Iš visų poreikių galima išskirti:
Mažesniuosius – mityba
Aukštesniuosius – laisvalaikis (pvz. teatras)

Maslow – humanistinės idėjos atstovas; skyria 5 asmenybes poreikių lygius:
1. Biologiniai
2. Saugumo – daugiausia pasireiškia vaikystėje
3. Meilės ir emocinių ryšių
4. Savigarbos ir pareigos
5. Savirealizacijos – noras, gebėjimas atskleisti savo gabumus

Pažiūrėkite kokie vaikai yra judrūs. Judėjimas yra įgymtas.

Tyrimas:
Apribojus žmonių judėjimą 15 parų, tyriamieji atsisakė klausytis muzikos, bendrauti, susilpnėjo atmintis ir kita.

Sportininką traukia kaip judėjimo, taip ir įtampos poreikis.


3. Sporto veiklos motyvų dinamika.

Motyvų dinamika, psichologas Puni:
1) Pradinės sporto veiklos motyvai: fizinio patrauklumo, sporto veiklos būtinumo
2) Tolimesnis motyvų vystymasis: moraliniai, estetiniai, gerovės motyvai
3) Didėlio meistriškumo stadijos motyvai: rezultatų ir sėkmės motyvai

4. Pagrindinės rekomendacijos kuriant sportininkų motyvacijas:

1) Norint padidinti motyvaciją, būtina įvertinti situacijas ir asmenines savybes.
2) Būtina įvertinti motyvų visumą.
3) Pakeisti aplinkos sąlygas. Modeliuoti treniruočių metų sąlygas, būsimas per varžybas.
4) Trenerio kompetencija. Treneris turi stiprią įtaką motyvacijai.
5) Panaudoti elgesio ir modyfikacijos metodus. Pakeisti nepriimtinus motyvus ir sustiprinti silpnus.

Sporto Psichologijos Metodai

Sportinės veiklos progresas vyksta dėl vis gilėjančio žmogaus pažinimo. Mokslo kontrolė sporto veikloje. Sporto psichologai vis labiau įtakoja sportininkų rezultatus.
Bet reikia gerai suprasti sporto psichologija ir jos dėsningumus.
Į sporto psichologija veržiasi matematika, bet nereikia pamiršti, kad sporto psichologai turi vadovautis stebėjimo metodu.
Anksčiau galvojama, kad žmogus gali pažinti tik save.

Sporto psichologijos metodai:

1. Organizaciniai:
1) Lyginamasis
2) Longitiudinis - ilgalaikis
3) Kompleksinis – metodikų kompleksas

2. Empiriniai (skaičių rinkimas, stebėjimas):

a) Stebėjimas –
1) savistaba;
2) laisvas stebėjimas;
3) standartizuotas;
4) įjungiamasis;
5) neįjungiamasis;

b) Apklausa –
1) žodinė;
2) raštu;
3) laisva;
4) standartizuota – sudaroma tam tikra programa;

c) Testai –
1) projekciniai;

d) Eksperimentai –
1) naturalus;
2) laboratorinis;

Eksperimentas bus tada, kai bus 2 kintamieji.

3. Socialiniai-psichologiniai

4. Mokslinių faktorių kokybinės ir kiekybinės analizės metodai


5. Interpretacijos metodai

Situacijos niekada nebūna vienodos, jos niekada nesikartoja.


KLAUSIMAI EGZAMINUI, EMOCIJOS IR JAUSMAI:
1. Emocijų ir jausmų rušys
Emocijos tai žmogaus tam tikrų situacijų arba reiškinių išgyvenimas.
Tai tam tikra žmogaus sąveikos su aplinka atspindėjimo forma, kuri išreiškia savo pasitenkinimą arba nepasitenkinimą, baimę, džiaugsmą.

Skirstomos į:
- teigiamos / malonios: džiaugsmas, susižavėjimas;
- neigiamos / nemalonios: pyktis, liūdesys, baimė;
Kiek reiškia mimika ir kaip ji įtakoja emocijų suvokimą.

Jausmai atsiranda vėliau už emocijas, nes ten turi įtakos šeimos, mokykla ir pati asmenybės branda.
Iš kur jos atsiranda ir kaip kyla, kartais yra neaišku.

Skiriamos jausmų būsenos:
- nuotaika - ilgai trunkanti psichinė būsena, kurios gali būti kaip teigiamos, taip ir neigiamos;
Nuotaikos gali atsirasti dėl įvairių minčių.
Jei organizme yra skausmingi procesai, nuotaikos gali būti nemalonios.
Nuotaiką veikia išoriniai dirgikliai (šiukšlynas namie nuotaiką veikia neigiamai :)).
Labai garsi muzika gali veikti nuotaiką neigiamai, tačiau kartais ji gali veikti ir teigiamai.
Nuotaikos gali kysti dėl tarpusavio santykių (vyrai, kai jus su merginomis bendraujate, stenkitės joms blogų žodžių nesakyti, o sakyti tokius, pvz: „Aš tave tipo myliu“ :).
Nuotaikos gali likti ir / ar keistis dėl vaizdinių, pvz: lietuviai laimėjo prieš bulgarus – pakilo nuotaika?
Žmogus turi suprasti priežastis, kurios sukelia nuotaikos.

- afektas – stipri, trumpa emocinė reakcija, kuri kyla pasikeitus aplinkos sąlygoms;
Reiškiasi staigiais judesiais.
Tokią būseną sukelia pergyvinimai, išgyvenimai, vidiniai konfliktai.
Afekto būsenoje sumažėja sąmonės kontrolė.
Jeigu afektas labai stiprus, žmogus gali netekti sąmonės.
Todėl esant afekto būsenoje, reikėtų išmokti kontroliuoti savo veiksmus ir elgesį. Tačiau svarbu jausti ribą; kartais prasmingiau būtų išeiti iš situacijos.

- aistra - atsiduodama jai visą gyvenimą.

- depresija - kada žmogų kankina liūdesys, ilgesys; žmogus jaučia savo kaltę.
Depresijos metu suletėja mąstymas, greičiau pavargstama.
Daugiausia depresija serga moterys dėl to, kad jos yra nepastovios.

- frustracija – prasideda po slenksčia afekto būsenos.

- nerimas – dėl pavojaus, prieš atsakingas varžybas.

Baimė yra reakcija į realų, tiesioginį pavojų.
Nerimas – reakcija dėl pavojaus.
Pavyzdžiui: artėja valstybinis egzaminas – nerimas, klausimas per egzamina – baimė.
Ypatingai pasireiškia prieš varžybas – padažnėja kvėpavimas,

- stresas

2. Emocijų vaidmuo

Emocijos atlieka:

1. Gynybynę funkciją – asociacija su baime. Jis išėjo į ringą ir iš karto matėsi, kad jis buvo apimtas baimės.
3. Mobilizuojančią funkciją – kada iškyla tam tikros emocijos, organizmas stengiasi prisitaikyti prie aplinkos sąlygų
4. Signalinę funkciją – visada organizmas prieš kažkokią reakciją gauna signalą, kurie būna negerovės arba gerovės signalai
5. Kompensacinę funkciją – ji atsiranda, kada žmogus susiduria su tokiomis situacijos, apie kurias nežino
6. Komunikacinę funkciją – kuo labiau išsivysčiusi būtybė, tuo stipresnė emocinė sfera.

Moraliniai jausmai – susiję su meile darbui, sąžiningumu.

Kas yra intelektas?
Tai protas; tai sugebėjimas protingai elgtis, įsisavinti žinias ir mokėti jas panaudoti.

Estetiniai jausmai – kaip žmogus sugeba gerėtis supančiu pasauliu, pvz: žaidėjai ateina su gražia ar negražia apranga sukelia tam tikrą estetinį vaizdą.
Žmogaus branda padeda suprasti tą grožį.

3. Emocijų ir jausmų skirtumai
4. Aukštesnieji jausmai
5. Sportinių emocijų ir jausmų ypatumai

Sportiniam susijaudinimui būdingas jėgų antplūdis. Skirtingose sporto šakose būna skirtingas susijaudinimas.
Skirtingose sporto šakose susijaudinimas būna skirtingas, pvz:
Maratonas – sportininkai išbėgo ir tiek;
Kovos menai – amerikietiškos imtynės ir bushido;
Gimnastika – mergaitė ant buomo;

Įkvėpimas - tai kovos būklė svarbių, įtemptų varžybų metu. Kai pas sportininką ateina įkvėpimas, jis gali nugalėti įvairius krūvius. Tačiau tokios emocijos dažniausiai būna trumpos.
Sporto susidomėjimą keičia sėkmė ir nesėkmė.
Esant susidomėjimui sportininkai nejaučia nuovargio, skausmo. Būdavo atvėjų, kai sportininkai baigdavo rungtynes su sulaužyta ranka, pirštu. Priklauso nuo motyvo, susidomėjimo.
Jei susidomėjimas kartais perauga į per didelį azartą, tuomet atsiranda fanatizmas. Bet kokia jo forma yra žalinga. Fanatikai tampa grūbiais, amoraliais, išnyksta humaniškumas, jų veiksmai gauna agresyvų atspalvį.

Sportinis pyktis per varžybas kartais atsiranda nelauktai. Pasireiškia dalis agresyvumo.

Sportinis pasidydžiavimas – kuo sunkesnė pergalė, tuo didesnis pasidydžiavimas.

Sportinė garbė – skiriasi nuo pasidydžiavimo, nes ji gali būti prarasta. Garbės jausmas verčia sportininką būti pasiruošusiam, ginti savo statusą.

Konkurencija – pavydas kitiems. Protingas pavydas nėra blogai, tačiau šis žodis jau perduoda „esmę“, pvz: „Aš tau pavydžiu“ pasakyta su maloniu tonu vistiek perteikią žinią, kad žmogus pavydi, tik jis perteikia tai švelnesne forma.

- Jis viską žino.
- „Whiskas“ yra kačių maistas.


KONTROLINIAI KLAUSIMAI, VALIA:

1. Valios samprata?

Valia – sąmoningas veiksmo atlikimas, įveikiant kliūtis.
Valingi tie žmonės, kurie susidoroja su sunkumais, tačiau kiekvienas veiksmas turi būti įveikiamas sąmoningai, nes sąmoningas veiksmo atlikimas yra atliekamas valios.
Valia glaudžiai susijusi su pažinimu, jausmais, dėmesiu ir kalba. Susijusi su mąstymu, tačiau nėra tapatūs. Kartais sportininkas parodo kokybišką mąstymą, tačiau jam trūksta valios atlikti tam tikrus sudėtingus jausmus.
Kiekvienoje sporto šakoje susiduriama su aibe veiksmų. Norint atlikti veiksmą reikia dėmesio, o dėmesiui sukoncentruoti reikia valios.


2. Valios jėga ir valios veiksmai?

Valios savybės:
1. Viena iš svarbiausių valios savybių – TIKSLO SIEKIMAS.
2. Atkaklumas
3. Pasitikėjimas

Drausmė, ryžtas, užsispyrimas ir t.t.

EVS1 – emocinių valios savybių metodas.


3. Valios savybės būdingos sporto veiklai?

Sportiniam pasiruošimui svarbiausia:
1. Ruošiant sportininką, reikia nepamiršti jo intelekto, moralės tobulinimo.
2. Būtina tobulinti savarankiškumą, kritinį mąstymą.
3. Išmokyti sportininką racionaliai naudoti žinias ir įgūdžius, siekinat tikslo, pasitikint savimi, siekiant skirtingo inspiracionio lygio.
4. Fizinis, techninis sportinis rengimas.

4. Valios savybių savireguliacijos principai?

Savireguliacijos būdai:

1. Kompleksinis būdas, laisva savireguliacija – masažai, žodinė pagalba,...
2. Sistemiškumo savireguliacija – tai saviįtaiga.
3. Sąmoningumas – didelio sportinio meistriškumo sportininkas turi sąmoningai įsisavinti valios treniravimo būdus.
4. Mobilizuotumas.
5. Pasitikėjimas.
6. Savikontrolė.

5. Valios savybių ugdymo būdai sporte?

Sėkmė sporte priklauso nuo mokėjimo tobulai valdyti savo veiksmus, emocijas, psichines būsenas ir palaikyti maksimalų darbingumą nuovargio metu. Norint tai atlikti reikalingi savireguliacijos įgūdžiai. Savireguliacija nesunkiai prieinama sportininkui. Įtaigos metodai taip pat nesunkiai prieinami sportininkui. Bet savireguliacijai reikia turėti įgūdžius.

KONTROLINIAI KLAUSIMAI, TEMPERAMENTAS:

1. Temperamento samprata ir jų tipai?
2. Fiziologiniai temperamento pagrindai?
3. Temperamento įtaka sporto veiklai?

Temperamentas - tai įgimta žmogaus savybė.
Krečmeris, Šeldonas žmogaus temperamentą skirstė pagal kūno sandarą.

Pagal Krečmerį:
1. Piknikai (kresnas, vidutinio ūgio, galva - kaklas suaugę)
2. Astenikai (liesas, aukštas)
3. Atletai

Psichologinė temperamento charakteristika:

Sangvinikas – judrus, žingeidus, karštas, garsiai kvatojantis, pasirinkdamas sporto šaką, renkasi judrias sporto šakas, treniruotėse nepastovūs, nemėgsta ilgo monotoniško darbo.

Cholerikas – labai emocingi, judrūs, aktyvūs, žaibiškai veikia, sportuoja ten kur reikia daug judrumo, vengia monotoniško darbo, būna startninio drūgio efektas prieš varžybas.

Flegmatikas – niekur neskubantis, sporte judesiai būna riboti, startinė būklė kovos būsenoje.

Melancholokas – labai jautrus, lėtas, nieko nesitiki, bet turi gerą uoslę sporte, labai atsakingas, tai daugiausiai individualių sporto šakų būklė, startinė apatija prieš varžybas būdinga.


CHARAKTERIS:

Žmogaus pastovių savybių visuma. Charakteris labai išryškėja, kai žmogus būna ilgai vienas ir kaip jis į save žiūri.
Galima išskirti tokius charakterio bruožus: intelektinis, emocinis ir valinis.
Intelektas
Emocijos
Valios savybės – žmogus, kuris neturi valios, neturi ir charakterio.

Leonhard, Ličko – mokslininkai skyrę daug dėmesio charakteriui. Pagal juos:

1. Hypertiminis charakteris – judrus, su pakilia nuotaika, labai pasitiki, mėgsta pasigirti.
2. Cikloidinis ch. – dirglūs, linkę į apatiją, jautriai reaguoja į pastabas, paaugliai dažniausiai būna namuose.
3. Labilus tipas – nuotaika tai pakili tai prislėgta, vaikai tikisi iš kitų pagalbos.
4. Astenoneuroidinis tipas – būdingas greitas nuovargis, ypač protinio darbo metu.
5. Sensityvinis tipas – yra jautrūs, vaikai nemėgsta judrių žaidimų, atviri būna su tais su kuriais bendrauja, būna klusnūs, prisirišę prie tėvų, labai pareigingi.
6. Psichosteninis tipas – vaikai linkę į mąstymą, greitų judesių, atsargūs, įžvalgūs.
7. Šizoidinis – uždari, vaikai nebendraujantys, demonstruoja emocinį šaltumą, neturi užuojautos.
8. Epileptoidinis tipas – jaunuoliai dažnai verkia, nervuoja aplinkinius, mėgsta kanakinti gyvūnus, vaikai grupėje moka įtikti vadovams.
9. Isteroidiniai – trokšta dėmesio, egoistai, nemėgsta, kada šalia jų giria kitą.
10. Nepastovus – linkę į pasilinksminimus, negalvoja apie savo ateitį.
11. Konforminis tipas – tai paklusnūs autoritetams žmonės, prisitaikėliai, pasiruošę išduoti draugą, kad tik jiems būtų geriau.

Kaip ir temperamento taip ir charakterio tipų grynų nebūna, būna mišrūs.


KONTROLINIAI KLAUSIMAI, GEBĖJIMAI:
1. Sugebėjimų samprata ir rūšys?
2. Gabumai, talentas, genialumas?
3. Sugebėjimas bendrauti?
4. Dalykiniai pažintiniai sugebėjimai?

Gebėjimus lemia individualios žmogaus savybės. Žmogų galima vadinti gabiu, jeigu jis įsisavina veiksmus. Aukštas ūgis dar nereiškia, kad jis turi sugebėjimų, bet aišku ūgis turi privalumų.
Sugebėjimai – paveldimi, ugdomi.
Sugebėjimai susiję su konkrečia veiklos rūšimi, todėl jie be veiklos neatsiejami.
Negalima tapti geru sportininku, jeigu tai veiklai nėra potraukio.
Jeigu gabumai būna labai labai labai aukšti, toks sportininkas vadinamas genialus.
Genialūs žmonės padeda žmonijai judėti pirmyn.

Žmogaus sugebėjimai yra skirstomi į:

• Bendrą psichinį išsivystymą
• Specialieji – tai koks nors aukštas vieno dalyko išsivystymas (gera atmintis, aukštas intelektas, gera klausa ir tt.)

Žmogaus sugebėjimus galima skirti pagal psichinius procesus:

• Percepcinius – žmogaus sugebėjimas justi kvapus, skonį, taip pat gebantys justi grožį.
• Psichomotorinius – susiję su judesiais, tobulas kamuolio valdymas, stiprūs metimai, gražūs perdavimai.
• Protinius/intelektinius – yra labai svarbūs.

Trys tipai:
a) socialinis intelektas arba sugebėjimas pažinti žmones;
b)konkretus – gebėjimas pažinti daiktus, mokėti jais operuoti;
c) abstraktus – mokėjimas informacija perversti matematiniais simboliais.

Dar galima išskirti vieną sugebėjimą – tai gebėjimas bendrauti su žmonėmis. Pažintinis intelektas.